Praėjusioje mūsų kelionėje Lietuvos praeitin susipažinome su bene žinomiausiais sovietinės Lietuvos kurpėjais – Justu Paleckiu ir Antanu Sniečkumi. Susižavėję bolševizmo idėjomis dar tarpukariu, abu šie veikėjai uoliai piršo Lietuvai sovietinį režimą, tačiau į Maskvą dairėsi šnairomis, atsargiai ir nuosaikiai ragindami prisilaikyti „lietuviško” sovietizmo/tarybiškumo. Šįkart domėsimės visai kitokio tipo sovietiniu veikėju, atsainiai žvelgusiu į lietuviškumą ir besižavėjusiu rusifikacija bei pačia Rusija. Jūsų dėmesiui pažintis su aktyviu rusinimo šalinimo rėmėju, aukštus postus sovietmečiu užėmusiu kompartijos veikėju – Josifu/Juozu Maniušiu. Gal kurį nustebins, kodėl sovietinio šulo vardą rašau taip neįprastai, tačiau netruksiu paaiškinti šios vingrybės priežastį. Na, o kol kas padarykime tai, ko pirmojoje kelionėje į sovietinių bonzų praeitį nesuskubome – bandykime apibendrintai apžvelgti hegemoninės komunistų partijos lietuviškosios viršūnėlės pažiūras ir prioritetus, gerai nusakančius tų personų mentalitetus.
Didžiausia kiekvieno partinio šulo svajonė – gauti kvietimą dirbti imperijos sostinėje, kuri jiems asocijavosi su dar didesniu gerbūviu, nei žmonių sąskaita buvo susikūrę Lietuvoje. Nestebina, kad Kremliuje esančiohe Georgijevskaja (Georgijaus) salėje susibūrusi sovietinės (SSRS) Aukščiausios Tarybos deputatų grupė iš Lietuvos nusiteikusi išdidžiai ir pakiliai, juk sovietmečiu Kremlius – valdžios ir nomenklatūrinės gerovės simbolis. Pirmoje eilėje ketvirtas iš dešinės – lietuviškųjų komunistų lyderis, „lietuviškuoju Brežnevu” vadintas sovietinis pūzras Petras Griškevičius – nusipenėjęs, tingus ir beiniciatyvis. Šalia įsitaisęs Josifas/Juozas Maniušis, o paskutinėje eilėje pirmas iš kairės – Vytautas Sakalauskas, vienas aršiausių sovietinės santvarkos gynėjų Atgimimo laikotarpiu. Apie šį veikėją ir jo „iniciatyvas” dar daug ką sužinosime ateityje, o šįkart domėsimės Maniušio veikla.
Sovietiniai šulai J.Paleckio pagerbimo 80-mečio proga renginyje: centre – J.Paleckis su eiliniu apdovanojimu atlape, jubiliato dešinėje – P.Griškevičius, trečias iš kairės sėdi J.Maniušis, šalia jo – „bananų baliaus” iniciatorius R.Songaila, stovi trečias iš dešinės A.Brazauskas, priešais jį – V.Astrauskas, šalia pastarojo – V.Sakalauskas – tai vadinamoji (tuomečių) „jaunųjų” kompartijos šulų karta.
Kuriam laikui palikim nuošalyje uolų partokratą Maniušį, ir pasidairykim į sovietinių bonzų pasaulėžiūrą – kokiais „stulpais” ji buvo paremta? Pirmasis „stulpas” – aklas prieraišumas veidmainiui „visi mes lygūs” lozungui, nes net ir fanatiški funkcionieriai matė milžinišką atotrūkį tarp absoliučios daugumos žmonių būties, ir partinių biurokratų susikurtos gerovės. Antrasis „stulpas” – besąlygiškas paklusnumas iš imperijos sostinės atsiunčiamiems „ukazams” (privalomiems nurodymams, rus.) bei Maskvos partinei „grietinėlei”. Trečiasis – tikėjimas bolševikine-komunistine ideologija, kurios veidmainystės grimasos buvo daugeliui jau anuomet akivaizdžios. Ketvirtasis – draugiškumas okupacinei kariuomenei, buvusiai tvirčiausiu sovietinio režimo – taigi ir partinių funkcionierių privilegijų – ramsčiu, bei Antrojo pasaulinio karo veteranais – sovietiniais kareivomis. Penktasis – budrus saugojimas savųjų privilegijų ir statuso visuomenėje. Na, ir šeštasis – entuziastingas dalyvavimas sovietinio režimo šlovinimui skirtuose renginiuose, ugningų kalbų juose skėlimas. Berods, prasminga mums būtų surengti atskirą kelionę laiku, detaliau panagrinėjant sovietinių bonzų pasaulėžiūrą, tačiau „draugas” Maniušis prašo prisiminti jį. (Toliau keliauti į praeitį kviečiu prenumeratorius, o kitus raginu skirti porą eurų pažinimo malonumui.)
Norite matyti visą turinį?
Prenumerata 1 eur / mėn.
Partiniai funkcionieriai būriu lėkdavo į sovietinei armijai šlovinti skirtus renginius ir paminklų atidengimus, šis skirtas vadinamajai „Raseinių Magdei”: sovietiniai kareivos, atvarytas pionierių būrys, „dėkingi” lietuvaičiai nacionaliniais rūbais – tipinė sovietinio propagandinio renginio režisūra.
Belieka pasidžiaugti, kad melu ir veidmainyste pertepta epocha nugrimzdo praeitin dėka tautiškumą išsaugojusių Lietuvos žmonių.
Pabuvoti sovietinės Lietuvos kurpėjų praeityje mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
