Gagos ir nepaprasti jų pūkai
Iš visų šiose salose gyvenančių jūros paukščių bene didžiausia įžymybe yra paprastoji gaga (Somateria molissima). Ši Eurazijos ir Amerikos šiaurėje gyvenanti gaga tarp keturių gagų rūšių yra didžiausia (sveria 2-3 kilogramus), turi kresną figūrą, stiprų pleištinį snapą, o kartu ji yra stambiausia laukinė antis Europoje. Patinų kūno viršus yra baltas, o apačia ir viršugalvis juodi. Patelės yra rudos spalvos su juosvais dryžiais, puikiai maskuojančiais jas perint lizduose, kurie sukami ant žemės, dažniausiai paviršiaus įdubimuose tarp akmenų ar uolų papėdėje. Radusios tinkamą vietą patelės iš sausų žolių ar jūros dumblių padaro dubens formos lizdo pagrindą, kurį iškloja iš krūtinės ir pilvo išpeštais pūkais. Tuomet lizde sudedami 4-6 stambūs, dažniausiai žalsvos spalvos kiaušiniai, kurie perimi beveik keturias savaites. Perėjimo metu gagos beveik nesimaitina, todėl jų kūno svoris sumažėja ketvirtadaliu ar net daugiau. Gagos mėgsta kitų gagų kaimynystę ir dažnai suka lizdus arti vienas kito kaip tą daro kolonijiniai paukščiai.
Išsiritę gagos jaunikliai porą dienų būna lizde, o po to mama artimiausiu keliu veda juos į jūrą. Šioje kelionėje nemažai jauniklių žūva, – juos pastveria čia skaidantys dideli jūriniai ar silkiniai kirai, plėšrūs paukščiai. O ir jūroje jų laukia pavojai, -netinkamoje vietoje per arti priplaukę prie kranto gali žūti bangų mūšoje. Manoma, kad iš visos jauniklių vados „pilnametystės“ sulaukia vidutiniškai tik vienas jauniklis. Pasiekę jūrą patelės su jaunikliais apsijungia į nedidelius būrelius ir į lizdus nebegrįžta. Tačiau kitais metais daugelis šių paukščių sugrįžta perėti į tuos pačius lizdus. Veistis gagos dažniausiai pradeda trečiais gyvenimo metais, o išgyvena iki 20 metų, kartais ir ir daugiau. Sausumoje gagos yra nevikrios, skraido tiesiomis linijomis arti vandens, bet vandenyje jaučiasi puikiai, gerai plaukioja ir nardo. Gali panerti ir į 20 metrų gylį, bet dažniausiai savo maisto (moliuskų, vėžiagyvių, mažų žuvelių) ieško priekrantėje 4-5 metrų gylyje.
Nuo seniausių laikų gagos buvo, o kai kur ir dabar yra medžiojamos. Bet labiausiai vertinami šių jūros ančių pūkai augantys ant krūtinės ir pilvo bei turintys unikalių savybių. Manoma, kad jie yra lengviausia ir geriausiai nuo šalčio sauganti medžiaga pasaulyje. Šiomis savybėmis gagų pūkai toli pralenkia kitų vandens paukščių pūkus, tuo labiau jų sintetinius pakaitalus. Tą lemia ypatinga pūkų sandara. Kiekvieną pūkelį sudaro kuokštas labai plonų, ilgų ir tarsi gauruotų ataugėlių sujungtų viename gale. Jų laisvuose galuose yra savotiški kabliukai, todėl pūkeliai sukimba vienas su kitu ir pučiant vėjui neišsisklaido. Be to, dėl tokios sandaros pūkai nesivelia, visą laiką yra purūs, o po suspaudimo vėl atgauna savo formą. Todėl siuvant rūbus ar patalynę su gagų pūkais jų nereikia maišyti su plunksnomis, kad apsaugoti nuo susivėlimo, kaip kad daroma naudojant naminių paukščių pūkus.
Dabar saugomose teritorijose jų medžioklė ir pūkų rinkimas draudžiami. Kitose vietose pūkų surenkama labai nedaug – viso apie 100 kilogramų. Baltijos jūros šiaurėje ir Šiaurės jūroje dėl užterštumo bei intensyvios žvejybos gagų skaičius taip pat sumažėjo beveik per pusę. Bet pūkų rinkimas čia vyksta kitaip: visaip stengiamasi apsaugoti perinčius paukščius nuo plėšrūnų, – jie naikinami, baidomi, o perinčioms gagoms iš lentų statomos mažos pavėsinės. Tarsi jausdamos apsaugą, gagos čia tampa labai jaukios, suka lizdus vieną šalia kito visai greta namų ar kitų statinių. Daugiausia tokių gagų „fermų“ yra Islandijoje. Joje kasmet surenkama apie 3000 kilogramų gagų pūkų arba apie 90% surenkamų visame pasaulyje. Jie parduodami perdirbėjams maždaug po 1000 dolerių už kilogramą. Iš jų gaminamos prabangos prekės, – antklodė su gagų pūkais gali kainuoti nuo 5 iki 20 tūkstančių dolerių.
