Lyderiai suskubo sukirsti rankomis su politinių perbėgėlių grupuote – regs valdančiąją koaliciją. Tiesa, toje koalicijoje aiškiai gviešis ministro portfelio tūlas ekspremjeras, per keletą metų suspėjęs pabūti ir socdemu, ir žaliuoju, o nūnai tapęs smarkiu demokratu. Rodos, nieko naujo lietuviškojoje politinėje praktikoje, tik štai viena bėda – šis ekspremjeras kadaise trenkė socdemų partijos durimis. Perbėgėlio sėbrai įkūrė atskirą partiją, kurios pavadinimas, lyderis bei politinė kryptis irgi keitėsi pastaraisiais metais – šiandieną ji, atseit, fokusuojasi į regionų problemas.
Triukšmingai palikdamas socdemų lagerį, minėtasis ekspremjeras pasiuntė garbų medicinos profesorių perskaityti buvusio partijos lyderio laišką. Pats ateiti į socdemų partinį renginį nesiryžo, tad garbus profesorius gerą pusvalandį tribūnoje skaitė ekspremjero suregztą paskvilį apie naująjį partijos pirmininką. Šis, tiesa, nuvairavo socdemų partiją į nykų buvimą opozicijoje, o pats niekaip nesugebėjo laimėti vienmandatėje. Ar sugyvens naujojoje koalicijoje du buvę socdemų pirmininkai, žinant įtemptus santykius ir išdavyste vertintą ekspremjero pabėgimą iš LSDP?
Kita vertus, vien „demokratų” socdemams nepakaks: teks bičiuliautis arba su liberalais – normalios politinės sanklodos šalyse šios partijos nedraugauja dėl kardinaliai priešingų ideologijų – arba gerintis prie Nemuno išaušusiam žemaitukui. O gal bus bičiuliaujamasi su kuklia „valstiečių” frakcija, pasitelkiant ir krikščioniškuosius lenkus, neperseniausiai aršiai boikotavusiais jaunąjį socdemų merą Vilniaus rajono savivaldybėje? Viena aišku – draugystės su nuliberalėjusiais konservatoriais socdemai tikrai neužmegs: nemeilė jiems brandinama dar nuo LDDP laikų.
Garbūs politologai ir išmintingi analitikai, prognozuodami politines dėliones, neretai pameta pagrindinį politikos argumentą – valdžios troškimą. Ne drąsių sprendimų ir šaliai naudingų darbų siekį, o žemišką asmeninės gerovės kūrimą. Tad realiausia politinė dėlionė yra itin paprasta: bus kuriama visokio plauko partijų plati koalicija, nustumiant nuo pinigų kapšo tik intrigas pamėgusius ir skandaluose besimurkdžiusius konservatorius, senokai pasukusius į liberalizmo vėžes. Nenustebkime, jei būsimajame seime opoziciją tapatinsime su TS-LKD atstovais: valdžios siekis mikliai nusvers visų partijų idėjines nuostatas, ir parlamentas nušvis vaivorykštine koalicija, už durų niūriai mindžikuojant vaivorykštinei partijai-autsaiderei.
