Sakysit, kad šią temą jau esame nesyk prisiminę, ir nieko naujo atrasti neišeis? Ir būsite neteisūs: sovietmečiu plakatas buvo viena populiariausių smegenų plovimo (agitacijos) priemonių, tad jame atsispindėjo daugelis anuometės būties peripetijų. Šiandieną visuomenei uoliai peršamas požiūrio į sovietmetį istorinis daltoniškumas, pusės amžiaus periodą tepant vien suodžiais, kad būtų juodesnis už nelabųjų katilus. Visgi trims šimtams milijonų sovietų imperijoje kalėjusių piliečių teko perbristi sovietijos liūną, kad iš jo išsivaduoti. Vieni sėkmingai sudorojo šią užduotį, kiti iki šiol mirksta imperinės nostalgijos pelkėje, kurpdami jau jauną – putininę „deržavą”. Na, o mes mokėsime atskirti grūdus nuo pelų – šaunius lietuvaičių darbus visuotinio stygiaus sąlygomis nuo melagingos ideologijos ir režimo gniaužtų. Šįkart mūsų kelionė skirta būtent sovietinės sistemos dviveidiškumui, it kreivame veidrodyje atsispindėjusiame „agitplakatuose” („agitaciniuose plakatuose”, sov. žarg.). Netruksime demaskuoti apgaules.
1965-ų plakate (apybraižos pradžioje) skaitome skambius šūkius „Link žvaigždžių!”, „Link saulės!”: įsivėlusi į kosmoso programų varžybas su JAV, sovietų imperija sugebėjo konkuruoti kosminių palydovų srityje, pirmoji nuskraidino žmogų į kosmosą, tačiau Mėnulyje pirmi išsilaipino amerikiečiai. Ko nesugebėjo kariniam kompleksui („oboronkai”) dirbusi SSRS pramonė, tai aprūpinti piliečius elementariomis buitinėmis prekėmis, dailesniu rūbu, skanesniu maistu. Ilgainiui pompastiški televizijos reportažai apie eilinį skrydį kosmosan ėmė kelti pasidygėjimą itin kuklios daugelio buities fone.
Sovietinį kosmonautą vaizduojantis 1961-ų (chruščiovinio atlydžio/atšilimo metai) plakatas deklaruoja keliones į tolimus pasaulius ir visatos paslaptis, bet už kosminę programą imperijos piliečiai „mokėjo” daugelio būtiniausių prekių stygiumi ir augančiomis maisto kainomis.
Chruščiovinio atlydžio pradžioj – 1954-ais – sukurptas plakatas asocijuojasi su beteise kolūkiečių būtimi: dažnas jų visais būdais stengėsi persikelti į miestus, bėgdamas nuo kolūkių pirmininkų savivalės, todėl ėmė trūkti žemdirbių, taigi plakatas ragina „Žemės ūkio specialistai! Mūsų vieta čia!”
1956-ų plakatas deklaruoja amžiną sovietų imperijos ir maoistinės Kinijos draugystę, kaip mat pasibaigusią, užaugus Mao Dzedongo ambicijoms.
Sovietų imperija pinigais ir ginklais rėmė prokomunistinius režimus visame pasaulyje, nepaisydama neigiamos išlaidavimo įtakos ekonomikai, tad 1962-ų plakatas vaizduoja afrikietį bei azijietį, susikibusius rankomis su sovietijos piliečiu, o lozungas rėžia: „Darbininkų klasės jėga (yra) jos revoliuciniame vieningume!” Žlugus sovietų imperijai ir išsekus finansinei paramai, pvz. Šiaurės Korėjoje prasidėjo badmetis – tokia priklausoma buvo.
Chruščiovo sumanymas masiškai auginti SSRS kukurūzus visiškai sužlugo, o „kukurūzomaniją” iliustruoja 1963-ų plakatas (užrašas tadžikų kalba).
SSRS uoliai kovota su prietarams prilyginta religija, o 1970-ų plakatas pajuokia prietarais tebetikintį mokslininką.
Menka paslaptis, kad SSRS ginklais ir finansais rėmė vietnamiečius, tad Vietnamo karo laikų plakatas rėžia „Lauk iš Vietnamo!”
1971-ų plakatas išdidžiai skelbia „Mokslo laimėjimus – gamybai”, tačiau tikrumoje didžioji dalis mokslinių įstaigų dirbo gigantiškai „oboronkai”.
Dėl neūkiškumo, nesuinteresuotumo dirbti našiai ir kokybiškai, didžiulė dalis sovietinės produkcijos balansavo ant broko ribos, tad buvo sugalvotas sovietinis „kokybės ženklas”, kuriuo žymėta, atseit, puikios kokybės produkcija. Nors ji gedo taip pat „sėkmingai”, kaip ir visi kiti gaminiai, plakatas ragina: „Svarbiausia – kokybė!”. Neatsitiktinai buvo sugalvotas sovietinės kokybės žargoninis įvertinimas – „taporna” („kirviška”, rus. žarg.) kokybė.
1980-ų olimpiadą Maskvoje boikotavo dauguma civilizuotų šalių, protestuodamos prieš sovietų imperijos invaziją Afganistanan, bet tai nesutrukdė SSRS vadovybei apkrauti jau šlubuojančią imperijos ekonomiką milžiniškomis išlaidomis žaidynėms. Olimpiados logotipu tapo Kremliaus bokštus simbolizuojantis piešinukas (plakato viršuje) – juo žymėtas dažnas pramonės gaminys, dėl žymėjimo pabrangintas visu penktadaliu.
Nepakeliama našta sovietijos ekonomikai tapo milžiniška kariauna: „oboronkos” išlaikymas surydavo penktadalį SSRS biudžeto, milžiniška sovietijos kariuomenė tarpo ir Rytų Europoje.
„Imperializmas – tai badas, skurdas, bedarbystė”, – kaip tinka šie 1983-ų plakato žodžiai šiandienei putlerio imperijai!
„Valstybė – tai mes!”, – skambiai rėžia 1977-ų plakatas: tai metais buvo priimta brežnevinė SSRS konstitucija, rodos, garantavusi plačias piliečių teises, tikrumoje absoliuti dauguma sovietų imperijos žmonių buvo visiški beteisiai, negalintys išvykti net į artimą užsienį, teturėję vieną teisę – dirbti režimui.
