Į užimtą Vilnių atvykusiems vokiečiams taip pat kažką reikėjo veikti. Tai yra, nesėdėsi juk visą laiką baruose gerdamas alų ir valgydamas Bratwurstus. Aišku, buvo visokių oficialių kariškiams skirtų renginių, taip pat veikė kinematografai ir teatrai, o dar būdavo visokie koncertai. Bet vis tiek norėjosi kartais ir kažkaip aktyviau. Tai štai futbolas, kuris XX a. pradžioje įgavo vis didesnį populiarumą visoje Europoje, buvo smagi nauja pramoga. Taip pat ir Vokietijoje. Atvykę kariai, kuriems galbūt Vilnius buvo tik šiek tiek ilgesnė laikina stotelė prieš išvykstant į frontą, o taip pat visokie vietiniai vokiečių valdininkėliai bei įvairialypis kariuomenę aptarnaujantis personalas, sugalvojo pažaisti futbolą Vilniuje. Ir vėl, kadangi archajiškos dvikovos savaime suprantama buvo draudžiamos, tai išsiaiškinimui kas stipresnis, guvesnis ir vikresnis, puikiai tiko futbolas. Na, o tuo metu Vilniuje bent kiek tinkamesnių didesnių aikščių nelabai ir buvo. Nes vis dėlto reikia ir šiokios tokios žolės arba bent jau lygesnės vietos, kad varžovai galėtų entuziastingai spardyti kamuolį. Ir tokia vieta buvo rasta labai greitai. Tam tobulai tiko … Lukiškių aikštė. Ir apskritai eiliniai vokiečių kariai, kaip ir dauguma kitų šalių kariuomenių eiliniai, mėgo sportuoti.
Kadangi 1916 m. Vilnių pavasaris jau anksti pradėjo džiuginti sausesnėmis dienomis, „sveiko sporto poreikis ryškėjo ir Vilniuje. Praėjusį sekmadienį [1916 m. balandžio 16 d.] įvairiose Vilniaus lauko aikštelėse buvo galima išvysti ne tik entuziastingai futbolą pagerbiančius žmones. Taip pat buvo pasitenkinimas matyti, kad vokiečių kariuomenė vėl imasi išpopuliarėjusios sporto šakos: Lukiškių aikštėje dvi komandos, daugiausia sudarytos iš automobilių vairuotojų, stojo prieš akis karštoje kovoje. Tikėtina, kad suradus tinkamas vietas, ateinančiais sekmadieniais šias rungtynes žais kitos lauko komandos.“. Kaip baigėsi pirmosios varžybos nėra žinoma. Tačiau viena iš komandų tikrai sėkmingai pralaimėjo. Bet pats įvykis buvo stebimas žiūrovų, ir, kaip dažnai būna, priimtas sprendimas, kad kažkas gali geriau žaisti nei tie vairuotojai. Tikrai vieni iš stebinčiųjų buvo vokiečių kalba leidžiamo laikraščio „Wilnaer Zeitung“ redakcijos darbuotojai, kurie ne tik aprašė patį įvykį, bet ir metė iššūkį automobilių vairuotojams.
Ir štai paskelbta, kad 1916 m. balandžio 30 d., sekmadienį po pietų 15 val. 45 min. Lukiškių aikštėje įvyks futbolo varžybos tarp vokiečių kariuomenės automobilių vairuotojų ir vilniečių komandos. Tos varžybos tikrai įvyko sekmadienio popietę Lukiškių aikštėje, o vilniečiams atstovavo laikraščio „Wilnaer Zeitung“ redakcijos darbuotojai. Gausiai susirinkusi publika stebėjo varžybas. Rungtynės prasidėjo „W. Z.“ komandos startu. Po šešių minučių vairuotojai pelnė pirmąjį įvartį. Įpusėjus žaidimui rezultatas buvo 3:0. Dėl geresnio komandinio darbo, varžybos baigėsi 4:1 vairuotojų naudai. 11 m baudos smūgio dėka W. Z. komanda sugebėjo pelnyti paguodos įvartį.
Patyrusi triuškinantį pralaimėjimą, W. Z. komanda nenurimo ir, aprašiusi įvykusias futbolo rungtynes, rengėsi artėjančioms kitoms varžyboms. Prieš tai buvusias futbolo varžytuves matyt stebėjo ir kitų kariuomenės dalių atstovai, todėl vis daugiau komandų pareiškė norą dalyvauti.
Netrukus paskelbta, kad 1916 m. gegužės 14 d., sekmadienį, po pietų 15 val. 30 min., planuojamos futbolo varžybos Lukiškių aikštėje. Turėjo žaisti Vilniaus miesto vokiečių administracijos įdarbinimo įstaigos ir laikraščio redakcijos „Wilnaer Zeitung“ darbuotojų komandos. Varžybos tikrai įvyko, nes gegužės 17 d. buvo paskelbta informacija apie futbolo varžybų eigą: Lukiškių aikštėje prieš vokiečių kariuomenės kavalerijos kareivinių telegrafo kuopos būrio komandą žaidė Vilniaus miesto įdarbinimo įstaigos 5-osios kuopos komanda, kurie sugebėjo faktiškai sutriuškinti kavaleristus rezultatu 4:0 (pirmasis kėlinys baigėsi 2:0). Dėl nežinomų priežasčių žaidimas sustabdytas likus 4 minutėms iki numatyto laiko pabaigos. Taip pat įvyko varžybos tarp Vilniaus miesto įdarbinimo įstaigos ir redakcijos „Wilnaer Zeitung“ darbuotojų komandų. Pirmasis kėlinys baigėsi rezultatu 2:2, o rungtynes laimėjo Vilniaus miesto įdarbinimo įstaiga 5:2. Reikia pripažinti, kad „W. Z.“ komanda matyt pramoko šiek tiek kamuolio valdymo ir spardymo meno, bet laimėjimu ir vėl negalėjo pasigirti. Tačiau galime jiems tik padėkoti, kad ir jie toliau dirbo savo darbą bei aprašinėjo vėliau įvykusias varžybas.
Lygiai už savaitės, tai yra 1916 m. gegužės 21 d. sekmadienį, Lukiškių aikštėje futbolo varžybose tarpusavyje susikovė dar pralaimėjimo nepatyrusių Vilniaus mieste dislokuotų vokiečių kariuomenės automobilių vairuotojų komanda ir Vilniaus miesto įdarbinimo įstaigos 3 kuopos žaidėjai. Įpusėjus žaidimui rezultatas buvo 1:0 vairuotojų naudai. Po itin įdomaus ir labai meistriško žaidimo, vairuotojai paskutinę minutę sugebėjo įmušti lemiamą įvartį ir nugalėjo rezultatu 3:2.
Šiek tiek vėliau, tai yra 1916 m. birželio 11 d. (pirmoji Sekminių diena), sekmadienį, Vilniuje, aikštėje už Krovinių iškrovimo stoties Poltavos g. (dabar Panerių g.), vėl turėjo įvykti kariškių futbolo varžybos. Pradžia numatyta 17.30 val., su 15 minučių uždelsimu. Žaidimo trukmė du kėliniai po 45 minutes su 10 minučių pertrauka. Pranešta, kad „Wilnaer Zeitung“ komanda žais prieš vokiečių kariuomenės 16 pagalbinės krovinių iškrovimo kuopos komandą. Kaip ir buvo pranešta iš anksto, futbolo varžybos Vilniuje įvyko. Bet buvo žaidžiama daugiau, įvairesnėse vietose ir tarp skirtingų komandų. Pranešta, kad „Vilniaus geležinkelių stoties krovinių aikštėje pirmąją Sekminių dieną varžėsi krovinių iškrovimo pagalbinė ir „Wilnaer Zeitung“ redakcijos komandos. Rungtynės, kaip ir planuota 5 val. 30 min., prasidėjo laiku. Pradžioje „Wilnaer Zeitung“ buvo komandos ataka, kuri pavyko puikiai, tačiau krovinių iškrovimo pagalbinei komandai pavyko stebėtinas prasiveržimas ir po penkių žaidimo minučių kamuolys lėtai praskriejo tarp „Wilnaer Zeitung“ vartininko kojų. Tada dar kartą krovinių iškrovimo pagalbinei komandai ir vėl pavyko sėkmingai pelnyti įvartį. „Wilnaer Zeitung“ komanda susiėmė ir įpusėjus žaidimui rezultatas buvo 3:2 pastarosios naudai. Po pertraukos vis labiau ryškėjo „Wilnaer Zeitung“ komandos pranašumas, tad po finalinio švilpuko itin įdomios varžybos baigėsi „Wilnaer Zeitung“ ekipos pergale 10:2.
Antrąją dieną „Wilnaer Zeitung“ komanda su dviem atsarginiais žaidėjais toje pačioje aikštėje žaidė prieš vokiečių kariuomenės ligoninės traukinio aptarnavimo komandą. Varžybos prasidėjo 4 valandą po pietų, o rungtynes pradėjo ligoninės traukinio komanda. Šioje kovoje komandos buvo beveik vienodos, o įpusėjus žaidimui rezultatas buvo 0:0. Po pertraukos ligoninės traukinio komanda pelnė 2 įvarčius. Nepaisant labai gero kombinacinio žaidimo, „Wilnaer Zeitung“ komanda sėkmingai pataikė tik vieną kartą, todėl ligoninės traukinio komanda rezultatu 2:1 paliko aikštę kaip nugalėtoja”.
„Antrąją Sekminių dieną Lukiškių aikštėje susidūrė vokiečių kariuomenės telegrafo kuopos būrio ir naujų šauktinių kuopos komandos. Rungtynės prasidėjo 5 val. 20 min. Nors žaidimas buvo aštrus, bet tikrai gražus, o po pirmo kėlinio rezultatu 2:1 pirmavo telegrafo kuopos būrio komanda. Po septynių minučių pertraukos įvyko keitimai ir komandos tęsė kovą. Akivaizdžiai matėsi naujų šauktinių kuopos pranašumas, todėl rungtynės baigėsi rezultatu 5:2 naujų šauktinių kuopos pergale.“
Galima konstatuoti, kad W. Z. komanda gerokai patobulėjo ir pagaliau pasiekė bent vieną pergalę. Na ir kas, kad priešininkai buvo tik ligoninės traukinio aptarnavimo komanda. Bet pergalės skonis saldus. Ir tada W. Z. žaidėjai prisiminė savo skaudžiausią pralaimėjimą, kai tik besiformuojanti komanda buvo sutriuškinta kažkokių tai automobilių vairuotojų. Neliko nieko kito, kaip tik pademonstruoti tikrą savo pajėgumą ir profesionalumą.
Ir štai 1916 m. birželio 18 d., sekmadienį, Lukiškių aikštėje futbolo varžybose susirungė kariuomenės automobilių vairuotojų ir „Wilnaer Zeitung“ redakcijos komandos. Vos prasidėjus rungtynėms, „W. Z.“ komanda pradėjo greitą žaidimą, tačiau atakos iš pradžių nepavykdavo dėl geros vairuotojų gynybos. Po 15 minučių pirmasis kamuolys įskriejo į vairuotojų vartus, po kurio iki kėlinio pertraukos sekė dar trys įvarčiai. Įpusėjus žaidimui rezultatas buvo 4:0 „W. Z.“ naudai. Po pertraukos vairuotojai perjungė pavaras. Prasidėjo itin sunkios rungtynės. Nepaisant to, vairuotojai iki rungtynių pabaigos sugebėjo pelnyti tik du įvarčius. „W. Z.“ komanda per paskutinį kėlinį įmušė dar du įvarčius. Pasibaigus finaliniam švilpukui, „Wilnaer Zeitung“ komanda įvarčiais 6:2 paliko aikštę kaip nugalėtoja. Ak, koks saldus turėjo būti tas pergalės skonis.
Tai štai tokie trumpi reikalai apie futbolą Vilniuje. Dar bus apie kitokį sportą.
Iliustracijoje „Futbolo varžybos Italijos fronte. 1916 m.”. Persiprašau, bet 1916 m. futbolo varžybų Vilniuje nuotraukų neradau.
Tyrimą remia / iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė
Parengta pagal Wilnaer Zeitung 1916 m.
Daugiau įdomybių matyt bus galima paskaityti 2025 m. knygoje „Vilniaus miestiečių kasdienybė Pirmojo pasaulinio karo metais”, kurios jau prirašyta 374 puslapiai beveik be iliustracijų.
