Rugpjūčio savaitgalį pagrindine Sopoto pėsčiųjų promenada plaukia tokia pat minia, kaip ir mūsų jau lankytoje Zakopanėje, tad nėra lengva pastebėti aplinkines atrakcijas. Tiesa, jei Zakopanėje netrūko atvykėlių iš viso svieto, tai Sopote dominuoja lenkų turistai, gali išgirsti ir šnekant lietuviškai. Visgi, linksmai triukšmingo atvykėlių ermyderio fone, mūsų žvilgsniai užkliūva už kalvos viršūnėje esančios bažnyčios šventoriuje įkurdintos didžiulio lokio skulptūros, pelniusios ne tik mudviejų susidomėjimą: kas gi per vienas šis meškinas, jei nusipelnė tokio garbingo įamžinimo? Istorija išties unikali…
2019 m. rugsėjo 1 d., minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines, atidengta meškos, suvaidinusios simbolinį vaidmenį Lenkijos kariuomenės moderniosios istorijos pasakojime, skulptūra. Kareivio lokio Wojteko, kaip jis tapo žinomas, statula nuo šiol turi nuolatinius namus su vaizdu į gatvę, pavadintą mūšio, kuriame jis atliko aktyvų vaidmenį, vardu. Tiems, kurie nežino šios istorijos, ji yra įdomus skaitinys. Tūkstančiai Lenkijos ginkluotųjų pajėgų narių 1942 m., išlaisvinti iš sovietų nelaisvės, persigrupavo dabartiniame Irane. Dauguma jų nelaisvėje praleido ankstesnius dvejus metus po to, kai 1939 m. rugsėjo mėn. sovietai įsiveržė į Lenkiją pagal Ribbentropo ir Molotovo susitarimą. Daug kariškių, moterų ir civilių žuvo per ankstesnius dvejus metus, kai jie buvo surinkti ir išblaškyti po visą Sovietų Sąjungą. Sovietų Sąjungai ir Lenkijai sutikus kovoti kartu po nacistinės Vokietijos įsiveržimo į Sovietų Sąjungą 1941 m. birželio mėn., lenkai buvo paleisti ir palikti savarankiškai keliauti į pietus, kur jie galiausiai persigrupavo vadovaujami generolo Vladyslavo Anderso, ir sudarė Lenkijos 2-ąjį korpusą.
Hamadane, tuometinėje Persijoje, kai kurie kariai susidūrė su našlaičiu tapusiu Sirijos rudojo lokio jaunikliu. Kareiviai, neabejotinai pajutę empatiją benamiui, pasiklydusiam ir klajojančiam naujam draugui, rūpinosi juo, maitino jį pienu iš buteliuko ir žaidė su mažyliu. Savo ruožtu meškiukas atsakė į jų gerumą ir taip įsiliejo į jų bendruomenę, kad kareiviai pavadino jį Wojtek – tai mažybinė Wojciech versija, kuri pažodžiui reiškia „tas, kuris laimingas mūšyje“. Dabartinės 22-osios transporto kuopos (artilerijos tiekimo kuopos) kariai pasiekė, kad meškiukas Wojtekas būtų užrašytas į Lenkijos kariuomenę ir jam buvo išduota karinė knygelė bei suteiktas eilinio laipsnis. Kai 2-asis korpusas pradėjo veikti, Wojtekas judėjo kartu su juo per Iraką, Siriją, Palestiną, Egiptą ir galiausiai Italiją. Tačiau Wojtekas buvo daugiau nei paprastas talismanas – jis atliko svarbų vaidmenį savo dalinyje, be kita ko, ėjo sargybų pareigas ir padėjo gabenti sunkiąją techniką. Laisvalaikį jis leido kovodamas su savo ginklo broliais ir, kaip sakoma, mėgo gerti alų ir rūkyti (bei valgyti) cigaretes.
Būtent Italijoje Wojtekas iš tikrųjų užsitarnavo savo šlovę. Lenkai buvo įtraukti į mūšį, kurio tikslas buvo pralaužti vokiečių gynybinę Gustavo liniją prie Monte Kasino, kurios centras buvo senovinis vienuolynas ant uolėtos kalvos į pietus nuo Romos. Mūšis užsitęsė ir kainavo brangiai, nes daugelį mėnesių kartotiniai bandymai pralaužti gerai saugomą tvirtovę stačiais šlaitais baigdavosi nesėkmingai. Tik po ketvirtojo sąjungininkų bandymo su lenkais priešakyje linija buvo galutinai pralaužta ir sąjungininkų kariuomenei atsivėrė kelias į Romą. Wojtekas atliko savo vaidmenį, naudodamasis savo milžiniška jėga ir pristatydamas šaudmenis 2-ojo korpuso kariams. Legenda apie kareivį lokį Wojteką buvo papildyta, kai 22-oji transporto kuopa (artilerijos aprūpinimo kuopa) savo oficialiu ženklu pasirinko lokio, nešančio artilerijos sviedinį, emblemą.
Mūšis ir pagrindinis lenkų vaidmuo užima tokią svarbią vietą Lenkijos istorijoje, kad Sopoto pagrindinė gatvė yra tik viena iš daugelio Lenkijos gatvių, pavadintų Monte Kasino didvyrių gatve (ul. Bohaterow Monte Cassino). Todėl gana dėsninga, kad Wojteko statula pastatyta būtent čia. Wojtekas toliau dalyvavo Bolonijos ir Ankonos išlaisvinimo veiksmuose. Karo pabaigoje 2-ojo korpuso kariai buvo išsiųsti į Škotiją, kur lenkai sužinojo, kad išlaisvinimas ir grįžimas į tėvynę neįvyks. Dauguma jų nusprendė negrįžti į šalį, kurią dabar kontroliavo tauta, anksčiau juos suėmusi ir įkalinusi, ir jie išsiskirstė, kad pradėtų naują gyvenimą Jungtinėje Karalystėje ir kitose pasaulio vietose. Wojtekas buvo įkurdintas Edinburgo zoologijos sode, kur nugyveno savo dienas ir galiausiai mirė 1963 m. Pokario metais jį reguliariai lankė buvę bendražygiai, kurie šaukdavo jam lenkiškai ir mėtydavo maistą bei cigaretes.
Daugelį metų ši istorija buvo negirdėta, tačiau pastarąjį dešimtmetį buvo dedamos sutelktos pastangos, kad apie ją sužinotų kuo daugiau žmonių. Paminklo Bohaterove Monte Kasine atidengimas prisideda prie statulų, kurios anksčiau buvo atidengtos Krokuvoje, Sikorskio institute Londone ir paskutinėje Wojteko gimtinėje Edinburge. Tikimasi, kad naujoji statula padės daugiau žmonių supažindinti su nepaprasta Wojteko istorija ir lenkų karių Antrojo pasaulinio karo metais istorija. Skulptūros sukūrimo ir pastatymo iniciatorė – Sopoto gyventoja Ewa Rakowska-Eggar. Gyvendama ir dirbdama Londone, E. Rakowska-Eggar perskaitė apie Sikorskio institute vykstančią parodą, skirtą kareivėliui lokiui Wojtekui. Ji įsteigė fondą, kad surinktų lėšų statulai apmokėti, o jos atidengimas žymi sėkmingą daugelį metų trukusio sunkaus darbo siekiant įgyvendinti savo tikslą pabaigą. Skulptūros autorius – Pawelas Sasinas, kurio kiti darbai, be kita ko, yra Gdynės perkeltųjų piliečių skulptūra, esanti Gdynės gatvėje. Autorius gyvena Gdanske ir dirba Gdansko dailės akademijoje.
Apsilankyti kurortiniame Sopote ir sužinoti nuostabią meškino-kario Wojteko istoriją mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
