Fotografija Vilnių pasiekė XIX amžiaus antroje pusėje, kai Juzefas Cechovičius, Abdonas Korzonas, Stanislavas Fleris pradėjo įamžinti miesto ir jo apylinkių vaizdus. Tačiau nereikėtų tokių senų fotografijų, nes lygindami Vilniaus pokarines nuotraukas su šiandienėmis, netruktume suprasti, kad didžiausi pokyčiai sostinėje įvyko XX amžiaus antroje pusėje. Visgi, žvelgdami į seniausius Vilniaus vaizdus – dar ne nuotraukas, o piešinius, litografijas, raižinius – galime padaryti dvejopą išvadą: viena vertus, kai kurios miesto vietos pasikeitė tik sąlyginai, o kitos – tiesiog neatpažįstamai. Kokius objektus ir pastatus ir šiandieną rastume Vilniaus panoramose, sulygindami su kadaise dailininkų užfiksuotu Vilniumi (tiesa, anuomet tik Vilna vadintame)? Kviečiame pasidairyti į porą šimtmečių skaičiuojančius ar dar senesnius vaizdus, ir pasigėrėti su niekuo nesupainiojama senoj Vilniaus romantika. (Iliustracijoje apybraižos pradžioje – XVII amžiaus pradžios Vilniaus panorama, T.Makovskio raižinys.)
Vilniaus panorama XVII a. pradžios raižinyje – labiau interpretacija, o ne faktinis miesto veido atspindys, nors kai kurias bažnyčias galima atpažinti.
Brauno atlasas (Civitates orbis terrarum – Pasaulio miestai, lot.) yra didžiųjų pasaulio miestų atlasas, kurį 1572–1617 Kiolne lotynų kalba leido Georgas Braunas. Raižė daugiausia Franzas Hogenbergas (1535–1590). Išėjo šešios knygos. Leidimai kartoti lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Atlase yra pusketvirto šimto įvairių žemynų miestų perspektyvos pieštinių arba vaizdinių planų, tarp jų Karaliaučiaus, Rygos panoramos. Trečiojoje knygoje įdėtas seniausias žinomas – XVI a. pradžios – pieštinis Vilniaus planas, pavadintas Vilna Litvaniae Metropolis (Vilnius Lietuvos sostinė, lot). Legendoje (vokiečių kalba) paminėti 28 žymiausi miesto objektai, tarp jų Aukštutinė ir Žemutinė pilys, Jaunosios karalienės Barboros rūmai, Katedra, Šv. Barboros, Bernardinų, Šv. Jono bažnyčios, Iždo rūmai, rotušė, svarbiausios gatvės, miesto sienos su vartais.
Senoji Vilniaus rotušė iki Lauryno Stuokos-Gucevičiaus įgyvendinto perstatymo, nežinomo dailininko piešinys, datuotinas XVIII a. pabaiga.
Miesto sienos Subačiaus vartų bokštas P.Smuglevičiaus akvarelėje: visi žinome, kad telikę vieni miesto gynybiniai vartai – Aušros, o būta kelerių.
Miesto siena tarp Subačiaus ir Medininkų (Aušros) vartų P. Smuglevičiaus akvarelėje- šiandieną šitos sienos dalies nebėra nei pėdsakų.
Miesto sienos Apvalusis bokštas P.Smuglevičiaus akvarelėje – suvargęs ir apgadintas užpuolikų, kaip ir pati gynybinė siena.
Miesto sienos Medininkų Aušros vartai P.Smuglevičiaus akvarelėje – gerokai panašūs į dabartinį jų pavidalą, išnyko tik palaikiai priestatai.
Miesto sienos Vilniaus vartų bokštas išlikęs tik P.Smuglevičiaus akvarelėje.
Žemutinės pilies griuvėsiai XVIII a. P.Smuglevičiaus akvarelėje apstatyti įvairiais palaikiais priestatėliais, liudijančiais, kad rūmuose glaudėsi vargšai.
Žemutinės pilies rūmai XVIII a. pabaigoje Rosi litografijoje neatrodo varganai ir besiprašantys nugriovimo, bet carinė administracija nusprendė kitaip.
Radvilų rūmų griuvėsiai 1800 m. Rosi piešinyje.
Šv. Onos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios J.Vilčinskio albumo litografijoje, barokinė varpinė (kairėje) bus nugriauta carinių emisarų.
Pranciškonų bažnyčios varpinė – buvusieji miesto sienos Trakų vartai – J.Jamonto akvarelėje irgi neįtiks carinės administracijos šulams.
Tokį Vilnių nuo Paplaujos – Paplauja arba Poplavais buvo vadintas dab. Užupis – pusės išvydo dailininkas K.Račinskis.
Rotušės (Teatro) aikštę taip išvydo nežinomas dailininkas XIX amžiaus pradžioje. Aikštės grindinys slepia daugybę čia buvusių pastatų pamatų.
Žaliasis tiltas keliskart keitė savąjį pavidalą, o toks jis XIX a. pradžioje dail. J.Peškos piešinyje.
Taip atrodo Benigseno rūmai Zakrete (Užvingyje, dab. Vingio parke) dail. A.Žameto paveiksle.
Taip atrodo Kanuto Rusecko paveiksle kadaise priemiestyje stovėjusi šv. apaštalų Petro ir Povilo (Pauliaus) bažnyčia.
Ne itin raiškioje Antakalnio XIX a. panoramoje galime atpažinti Sluškų rūmus, šv. apaštalų Petro ir Povilo (Pauliaus) bei Išganytojo bažnyčias.
Besitraukianti grobikiška Napoleono armija Rotušės aikštėje, dail. J.Damelio paveikslas. Imperatoriaus kariauna nepaprastai nuniokojo miestą.
Universiteto botanikos sodas K.Račinskio piešinyje: Vilnios kairiajam krante matome savotiškus anuomečius „šiltnamius” jautriem šalčiui augalam.
Vilniaus universiteto kiemas XIX a. graviūroje mažai kuo skiriasi nuo dabartinio vaizdo.
Tokią XIX a. Vilniaus panoramą pavaizdavo dail. Michalas Endriolis.
Vilniaus pilys, šalia Katedros aikštės buvę pastatai XVIII a. pab. – XIX a. pr. A.Rosi piešinyje. Daugelį matomų pastatų nugriaus cariniai emisarai.
Aukštutinė pilis ir gynybinio komplekso pastatai XVIII a. pabaigoje P.Smuglevičiaus akvarelėje atrodo gerokai kitaip, nei jų šiandienė išvaizda.
Universiteto astronomijos observatorijos pastatai XVIII amžiuje nebijojo medžių kaimynystės, šiandieną medžiai observatorijos kieme iškirsti.
Bajorų instituto pastatus Dominikonų gatvėje, pavaizduotus XIX amžiaus piešinyje, nusinešė Antrojo pasaulinio karo audros.
Tokią Verkių panoramą išvydo dailininkas XIX a. viduryje, jos centre – prie upės įsikūręs Verkių dvaro malūno pastatas, tebesantis ir šiandieną.
Pasivaikščiojimą po XVI-XIX amžiaus Vilnių baigsime prie Verkių dvaro valstiečių vaikų mokyklos – šiandieną tai Žaliųjų Ežerų gatvės 30-as namas.
Išvysti Vilniaus praeities vaizdus mums padėjo AIDŲ archyvas.
