Kokia ta Lietuva? Prisitaikiusi, bet nesusitaikiusi. Tokia ji man įsiminė prieš trisdešimtį metų pasirodžiusioje knygoje apie rezistentus ir tremtinius „Nenugalėtoji Lietuva”. Lietuva, kuri lediniuose tremties gniaužtuose sugebėdavo švęsti Velykas ir Kalėdas. Kuri nepamiršo gimtąją kalbą ir sergėjo ją it akies vyzdį. Lietuva, įsprausta į melagingos ideologijos, klastingo režimo ir nuožmaus kagėbistų persekiojimo gniaužtus. Lietuva, mokėjusi dirbti ir kurti, mokytis ir mylėti, dainuoti ir švęsti, gudriai mulkindama režimo pakalikus. Todėl sena nuotrauka Rokiškio vaikų bibliotekoje yra tokia miela, kad pasirinkau ją tituliniam vaizdui pasakojimo apie Rokiškio praeitį – vaikystė stengiasi būti nerūpestinga, nebodama smegenų plovyklos ir kitų santvarkos ydų.
Šįkart keliausime praeitin šiek tiek kitaip, nei leisdamiesi į Anykščių, Jurbarko, Vilniaus ir kitų miestų istoriją. Žengsime kelis žingsnius ne tik įvairiais sovietmečio etapais, bet užklysime ir į tarpukarį, kuriuo Rokiškis jau buvo nemažu (Lietuvos mastais) ir veikliu miestu. Tiesa, nereta Rokiškio įmonė savo veiklos pradžią ir skaičiuoja nuo „smetoninės” Lietuvos, tad kelionė laiku, stebint Rokiškio permainas, bus dar įtaigesnė, nei vien klajonės sovietmetyje. Jame pasibūsime kiek ilgiau, kad galėtume įsitikinti, kaip sugebėjo rokiškėnai gražinti savąjį miestą, nepaisydami slogučio ir stygiaus.
Rokiškis tarpukariu.
Bene žinomiausia šiandienos Rokiškio įmonė – „Rokiškio sūris”, kurios gardžią grietinę esame ragavę bemaž visi. Nors po ilgų okupacijos metų atkurti valstybę Lietuvai sekėsi anaiptol ne lengvai, Rokiškis jau tarpukariu pasižymi gyvybingumu. Būdamas apskrities centru, miestas nuolat augo, o 1923-ais jame būta 4325 gyventojų, gi miesto teisės suteiktos trejais metais anksčiau. Trečiojo dešimtmečio pradžioje Rokiškyje būta trijų dešimčių gatvių, jų bendras ilgis siekė dešimtį kilometrų. Mieste daugiau nei pusė tūkstančio namų, tačiau tik dešimtadalis jų – mūriniai. Rokiškis anuomet užėmė kiek daugiau nei pusės tūkstančio hektarų plotą, mieste veikia elektrinė, keli malūnai, lentpjūvė, pieninė (tebeveikianti iki šiolei), krakmolo gamykla, „Lietmetalo” fabrikas. Keliasdešimties vietų ligoninėje gyventojus gydo visa dešimtis gydytojų, yra vaistinės. Neatsilieka rokiškėnai ir švietimo reikaluose: 1931-ais pastatytas naujas pastatas gimnazijos, veikiančios nuo 1919-ų, ugdo pradžios mokykla, mergaičių amatų mokykla, kviečia biblioteka ir kraštotyros muziejus. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje priešais bažnyčią iškyla bemaž dešimties metrų aukščio obeliskas, sukurtas skulptoriaus Roberto Antinio. Kita vertus, Rokiškyje nuo pat tarpukario neršia probolševikiniai agitatoriai, nerimsta komsomolo aktyvistai.
Panorama nuo bažnyčios tarpukariu.
Vytauto gatvė tarpukariu.
Na, o mes keliamės į ankstyvąjį sovietmetį: iki 1950-ų Rokiškis buvo apskrities centras, tais metais tapo rajono centru, po truputėlį, po karo žaizdų holokausto pavidalu, ėmė augti gyventojų skaičius, ir 1959-ais jų jau pusšešto tūkstančio. Rokiškėnai pertvarko Turgaus aikštę, ją dailiai apželdina, tvarko ir asfaltuoja pagrindines gatves. Pasistato konservų gamyklą (atidaryta 1965-ais), sūrių gamyklą (1968-ais), kombinuotų pašarų gamyklą (1967-ais), siuvimo fabrikas duris atveria 1969-ais, buitį palengvina 1962-ais ėmusi veikti automatinė telefonų stotis, erdvi universalinė parduotuvė atidaroma 1965-ais, mbemaž pusės tūkstančio vietų kino teatras duris atveria 1966-ais, jubiliejus, vestuves ir svarbesnes gyvenimo datas rokiškėnai švenčia 1964-ais atidarytame restorane. Mieste išdygsta kelios skulptūros ir atminimo lentos bolševikiniams veikėjams, kurios bus tvarkingai nurinktos Atgimimo laikmečiu (norinčius pašiurpti nuo Lietuvoje stypsojusių svetimų skaičiaus, kviečiu pasiskaityti manąsias apybraižas „Stabai, kurių atsikratėme” AIDUOSE).
Rokiškio panoramos dominante ir sovietmečiu išlieka viena gražiausių Lietuvos bažnyčių.
Pirmoji kelionės į Rokiškio praeitį dalis baigta, kitąkart vaikštinėsime vėlyvojo sovietmečio laikmety, o dabar atsisveikiname prie Prekybos namų.
Pabuvoti Rokiškio praeityje mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
