Apie GVATEMALĄ sužinojau iš keleto interviu lietuve Lina, kuri čia gyvena jau daugiau kaip 10 metų. Jos pasakojimas apie majų kultūrą, Europietiškos civilizacijos nepaliestus žmones, išskirtinę gamtą, kavą, maistą….nejučia apsuko man galvą – aš įsimylėjau Gvatemalą ir jau ne kartą svajomis klajojau po majų kultūros vietas
Vėliau sutikau žmonių, kurie jau buvo spėję pabuvoti ir tai mano įspūdžius tik dar labiau sustiprino. Spirgu tiesiogine prasme, kaip noriu nuvažiuoji ir „pačiupinėti“ visa tai savomis akimis!!
Jei ir jūs norite bent akies krašteliu pamatyti ir patirti majų kultūrą, kur vietinių gyventojų tradicijos DAR GYVOS, prisiliesti prie išskirtinės gamtos, kur auga įvairių rūšių vaistines žoleles, skirtas natūraliai medicinai.
Šiek tiek egzotikos:
Gvatemaliečių delikatesas – keptas driežas. Gvatemalos virtuvėje dominuoja majų kulinarinės tradicijos. Daug patiekalų gaminama iš kukurūzų, vaisių, pupelių, įvairių vietinių daržovių, bananų. Nacionaliniai patiekalai: ridikėlių salotos su mėtomis ir apelsinų/citrinų sultimis, ryžių sriuba, juodųjų pupelių tyrė, bananų lapuose kepta mėsa su bulvėmis arba kukurūzais. Mėgstama žvėriena ir vištiena, daržovių sriubos.
Gvatemaliečiai didžiuojasi ir savo kaktusų degtine.
Keliaujam jau 29 val.su minimaliais pamiegojimais
Susipainiojau laike visai, nes LT naktis, o Gvatemaloje rytas. Bet mano nuostabai, kūnas skirtumo labai nepajaučia ir griūnu viešbutyje į amerikietiško pločio (nakvojam verslo viešbutyje, gal dar tai įtakoja) lovą – išilgai telpa net keturios pagalvės ir dar lieka vietos
Žodžiu jau fainai
Susipainiojau laike visai, nes LT naktis, o Gvatemaloje rytas. Bet mano nuostabai, kūnas skirtumo labai nepajaučia ir griūnu viešbutyje į amerikietiško pločio (nakvojam verslo viešbutyje, gal dar tai įtakoja) lovą – išilgai telpa net keturios pagalvės ir dar lieka vietos Žodžiu jau fainaiPusryčiai atrodo labai neprasti, įvairūs sūriai, mėsytės, vaisiai, bet vis bandau rasti nors kokią daržovytę….nors pomidoriuką kokį – NĖRA
Gidė paaiškina situaciją. Gvatemaloje daržovės – vargingųjų maistas Todėl aukštos klasės viešbučiuose jų tiesiog nepatiekia
Vat taip
Todėl aukštos klasės viešbučiuose jų tiesiog nepatiekia Vat taipKava, aišku, americano, bet yra ir esspreso – puodelis 3,5 dolerio.
Gvatemaloje tokią kavą kavinėse gali sau leisti tik turčiai turistai – paaiškina gidė
Nors šalis neturtinga, bet kas to nejaučiu.
Kas labiausiai krenta į akis, kad vietinės moterys apsirengę savo tradiciniais rūbais visur – ar vaikus veda į mokyklą, ar eina į darbą. Patekau į spalvų jūrą – smagus jausmas.
Tiesa, tik išėjus iš lėktuvo, pasijaučiau Guliveris
Vietiniai labai smulkučiai, tamsiais indėniškų bruožų veidais, dažnai labai mielomis šiltomis akimis. Ypač sunku suprasti kiek metukų vaikui – kaip mažos mielos lėlytės.
Pernakvoję važiuosim į Antiqua – miestas įtrauktas į Unesco paveldą. O dabar griūnam į lovas pamiegoti
Antiqua Gqatemala – kolonijinis miestelis. 1970m.priimtas į Unesko paveldą.
1492 m.atplaukė pirmosios karavelės į Karibų jūrą, salas. 16a.jau išsilaipina Cantinėje Amerikoje.
Aniqua sukurtas 16a ir buvo Gvatemalos sostinė beveik 200 metų.
Išsiveržus ugnikalniui, beveik visi žmonės išsikraustė ir Antiqua liko kaip mažas kaimukas be industrijos.
Žmonių, kurie nenorėjo niekur išsikelti liko apie 200! Liko bendruomenė, kurie neišvažiavo ir liko gyventi miestelyje. Juos vėliau vadino Panča verde – žalias pilvas. Tai žmonės, kurie išgyveno valgydami kalnų žoles ir avokadus. Vėliau vietiniai jau užveisė kukurūzų ir po truputėti kitų kultūrų. Visas gyvenimas vyko tik vienuolynų viduje.
Atiqua miesto ypatumas, kad ji išliko tokio paties dydžio, kokia buvo 18a., t.y.nebuvo atskiro senamiesčio. Visas miestas yra senamiestis. Dėl paveldosaugos įstatymo išsilaikė visas senas paveldas, jokio modernizmo. Todėl namą galima dažyti tik kolonijinėm spalvom (apie 12 spalvų).
Apie 60% nekilnojamo turto valdo užsieniečiai. Šiuo metu Antiqua gali gyventi tik turtuoliai, nes nusipirkti namą Antiqua kainuoja nuo 1000000… ir miestas niekada nesiplės ir kainos nemažės.
Gidė padarė mums atrakciją, važiavom Kamijonete – vietiniu autobusu. Spalvingas autobusas iš išorės turi labai išskirtinį būdą viduje. Norint atisėsti (nes autobusai būna perpildyti) turi sėsti ant sėdynės, kurioje jau sėdi žmonės ir savo dėdimąja svelniai stumtelėti jau sėdinčius Anie pakimba vienu sėdimisios žandu ore, bet telpi tu ant vieno žando prisėsti, labai jau įdomi praktika
Anie pakimba vienu sėdimisios žandu ore, bet telpi tu ant vieno žando prisėsti, labai jau įdomi praktikaKonduktorius vertas atskiro aprašymo. Jis ne tik sugeba lambados judesiais kažkaip prasibrauti kad surinktu pinigus, bet, esant reikalui, išlenda per langą ant stogo ir perlipęs į kitą autobuso pusę įlenda per langą jau kitoje pusėje. Ir visa tai vyksta autobusiui lekiant ir svyruojant dideliu greičiu, nes reikia spėti surinkti kuo daugiau žmonių. Išlipimas keleivio taip pat gali vykti ir per langą ir per galą, nes kitaip neįmanoma išsibrauti Gaila, kad neįmanoma šios kasdienybės nufilmuoti.
Gaila, kad neįmanoma šios kasdienybės nufilmuoti.Tik pabrėšiu svarbų kultūrinį ypatumą autobuse, kad mes tokiame autobuso lange (jei tektu išlipti kaip vietiniams) ryškiai užstrigtumėm bet savo sėdimąsias
Atvažiavom pas vietinius, į bendruomenę.
Majų moterys vis dar audžia. Ir tadicijos gilios iki šių dienų. Nors, kaip ir Europoje, greitas vartojimas stipriai skinasi kelią ir to neišvengs. Nuostabūs vietinių rankomis išausti šedevrai, kurie audžiami 9, 12 mėnesių, kiekvieną dieną po 8val. ir daugiau. Audeklas gaunasi iš abiejų pusių vienodas. Iš to galima atskirti, kad tai originalus audimas. Staklės to dar „neišmoko”. Labai šiltas priėmimas, vietinių paruoštas maistas, vestuvių puotos imitacija. Pasijaučiu dalimi majų kultūros, jausmas NUOSTABUS.
Dar noriu trumpai papasakoti apie svarbų majų kultūroje medį – Šeiva.
Kiekviena medžio dalis pagal majų mitologiją turi savo rrikšmę:
Kamienas – žemiska žmogiska sritis
Lajos – dangiškas pasaulis
Šaknys – susijungimas su požemių karalyste.
Tačiau tai nieko bendro neturi su krikščioniška folosofija. Medžio šventumas paremtas majų filosofija. Kai žmogus miršta, pirmiausia persikūnyja į kitą demensiją. Iš pradžių nusileidžia į požemių karalystę ir tik po to pakyla į viršų.
Filme avataras labai šiltai perteikė šią filosofiją, todėl medis atrodo dar įspūdingiau, didingiau ir pajauti dar neatpažįstamą vidinę pagarbą jam….
Majų kulturoje labai vertinamas žadeitas.
Apie žadeitą reikėtu rašyti atskirą postą. Bet užsiminsiu, kad majų kultūroje žadeitas turėjo savo išskirtinį statusą – NEMIRTINGUMO akmuo. Todėl labai daug rasta papuošalų ir dirbinių kapavietėse, kaip apsauga mirusiam. Įspūdingi rasti papuošalai, nes mums protu nesuvokiami dalykai, kaip pvz. išgręžti skylutę siūliui viename iš penkių tvirčiausių akmenų, neturint tam į dabartinius net panašių įrankių Vadinasi papuošalus gamino dievai, ne kitaip
Vadinasi papuošalus gamino dievai, ne kitaipNusiperkam po žadeito papuošaliuką ilgam ir laimingam gyvemui, gaunam sertifikatus, kad tikrai žadeitas ir lekiam toliau.
Kelionėje įspūdžiai jau viršijo mano lūkesčius. Kiekviena diena atskira tiek žmonių tiek pačios jų istorijos ar gamtos dalis. Daug skaudulių sukyla kai gidė pasakoja majų istoriją, daug šiltų emocijų, kai kalba apie vulkanus tarsi gyvus žmones, kurie vardinami mielais vardais.
Verda, kunkuliuoja emocijos, kurios pavirsta į postus. Šiandien jus nuvesiu į vulkaną Pakaja. Tai viena sunkiausių trasų, kurias lipau į vulkanus. Vulkanas gyvas, vis dar alsuojantis
Gvatemaloje yra 38 oficialūs vulkanai. Visi išsidėstę palei vandenyną ir vadinami vulkanine grandine.
Vietiniai apie juos kalba kaip apie žmones, kurie gyvena, alsuoja ir vis primena apie savo buvimą kartu. Net vardus žmogiškus kai kurie vulkanai turi
Vienas iš jauniausių vulkanų vardu Santjakido – liet.Jokūbėlis, kuris gimė iš Santa Maria vulkano. Tai pats aktyviausias vulkanas, tiksliai kaip penkiametis vaikas Labai nuožmus, be augmenijos „Gimė” Jokūbėlis 1902m.
Labai nuožmus, be augmenijos „Gimė” Jokūbėlis 1902m.Pakaja – vulkanas vienas iš trijų aktyvių Gvatemalos vulkanų. Dar vienas akivaizdus gamtos priminimas mums, kad prieš gamtą mes bejėgiai.
Vulkano Fuego išsiveržimai pastovūs, stiprūs, bet jis neleidžia lavos upių. Piroklasinius darinius išsiveržimų metu (vadinamus „grybus”)pakelia net į 5 tūkstančių metrų aukštį.
Pakaja vulkanas būna aktyvus kas 4-7 metus lavos upėmis. Lava suakmenėja, o vulkano išsiveržimai dar vyksta iki pusmečio. Paskutinį kartą Pakaja buvo aktyvus 2021m. Tad vėl laukiamos naujos lavos upės jau po metų.
Kadangi čia ne Europa, žmonės plūsta pažiūrėti įspūdingų lavos upių reginių, kur ne vienas lieka ir be batų padų, o kartais ekstremalas ir žūsta. Bet čia, lotynų Amerikoje, kiekvienas atsakingas PATS UŽ SAVE, todėl tavo gyvybės sauga tavo asmeninis reikalas (apie tai dar papasakosiu).
Nusikalę visi sėkmingai (kas savomis kojomis, kas ant vietiniais džipais (arkliukais) atsiduriam ant vulkano viršaus, kiek jau įmanoma ant jo užlipti.
Žemyn leistis irgi nėra taip lengva, kaip norėtųsi. Lavos akmenys smulkūs, slysta iš po kojų. Net arkliai vieną atkarpą neneša turistų, nes per status nusileidimas.
Sušokam į autobusą ir lekiam į terminių vandenų SPA. Jėgos kaip mat pargrįžta atgal pas šeimininkus
Publikacijos partneris – http://www.amedicina.lt. Tęsinys netrukus. Autorės nuotraukos.
