Vos už trijų kilometrų nuo Roskrio miesto Airijoje yra Lipo pilis. Ši tvirtovė buvo pastatyta XIII amžiaus vidury, joje gyveno bauginantis O’Kerolų klanas. Tačiau tai ne vienintelis dalykas, dėl kurio pilis yra liūdnai pagarsėjusi. Šimtmečių tėkmėje šioje pilyje vyko žmogžudystės ir mirtys. Nei viena kita vieta Airijoje negali prilygti piliai vaiduoklių skaičiumi. Lipo pilies istorija jau buvo kruvina dar prieš jos pastatymą. Du broliai iš O’Benonų klano susiginčijo dėl lyderio vietos. Jie turėjo nušokti nuo uolos, ant kurios turėjo būti pastatyta pilis. Išgyvenęs brolis tapo klano vadu ir gavo pilį. Visa tai įvyko apie 1250-us metus. Pilis buvo pavadinta Benonų šuoliu“. O’Benonai buvo autoritetai šioje vietovėje, bet jiems pakluso dar galingesnis klanas – O’Kerolai.
Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs.
XVII a. pilis atiteko Darbių šeimai. Viena O’Kerolų dukterų ištekėjo už anglų kapitono Darbio. Jų sūnus Džonatanas Darbis pilies teritorijoje, Anglijos pilietinio karo metu, paslėpė lobį. Jis pasirūpino, kad lobio paslaptis nebūtų atskleista, nužudydamas du žmones, kurie padėjo jam paslėpti lobį. Vėliau jis buvo įkalintas už valstybės išdavystę. Kai po išlaisvinimo jis grįžo į pilį, joje daug kas buvo pasikeitę, ir jis nebegalėjo rasti savąjį lobį. Iki šiol niekas nežino, kur paslėptas tas lobis.
Šio pilies sienos matė nemažai smurto, bet baisiausia žmogžudystė čia buvo įvykdyta 1532-ais. Ši žmogžudystė įvyko pilies koplyčioje, kuri dabar vadinama „Kruvinąja koplyčia“. Tais metais mirė Malrunis O’Kerolas (tuometinis klano vadovas), ir kilo smarkūs nesutarimai dėl to, kas taps jo įpėdiniu.
Formaliai klano vadovu turėjo tapti Tadeusas O’Kerolas, artimiausias Malrunio giminaitis ir O’Kerolų šeimos šventikas, tačiau jam taip ir nepasitaikė tokia galimybė. Jaunesnysis brolis Teidžas O’Kerolas mišių metu įsmeigė kardą Tadeuso nugaron. Tadeusas nukraujavo ir mirė prie altoriaus visos savo šeimos akivaizdoje. Jo vaiduoklis iki šiol vaidenasi koplyčioje ir dažnai apšviečia kambarį.
Tadeusas – tik vienas daugybės pilies vaiduoklių. 1922 m. darbininkai padarė baisų atradimą paslėptame požemyje už Kruvinosios koplyčios sienos. Ten, grindyse, jie aptiko oublietą. „Oublietas” (iš prancūzų kalbos žodžio „oublier“, reiškiančio „pamiršti“) – tai gili duobė žemėje, į kurią buvo įmetami kaliniai, ir tiesiog pamirštami. Iš jos buvo ištraukti ne mažiau nei trys vežimai žmogaus kaulų ir griaučių. Buvo rasti daugiau nei pusantro šimto žmogaus palaikų.
Bet tai dar ne viskas. O’Kerolai pasamdė apie kleturias dešimtis Makmechonų klano narių, kad jie išmokytų juos naujų karo meno gudrybių. Dėka O’Kerolų parengimo, jie laimėjo mūšį, ir nusprendė surengti Makmechonams pokylį už pagalbą. Bet maistas, kuriuo šie buvo pavaišinti, pasirodė esąs užnuodytas. Tiesiog tam, kad O’Kerolams nereikėtų vėliau susimokėti. Tai rodo, koks žiaurus buvo šis klanas anais laikais. Žinoma, Makmechonai iki šiol klajoja po pilį vaidendamiesi.
Pilyje ir jos teritorijoje klajoja dar daug neramių sielų. Kai kurios jų yra draugiškos, kitos liūdnos, o kai kurios piktos. Pilies savininkas Šonas Rajanas jas visas pažįsta. Kai jis ir jo žmona 1991 m. nusipirko pilį, savininkas norėjo ją atstatyti. Bet vaiduokliai nesutiko. Jis du kartus nusivertė nuo laiptų, susižalojo, jam nutiko įvairių kitų nelaimingų atsitikimų. Jis nusprendė pakviesti dvasias, pasakydamas joms, kad nori, jog jų namai būtų atstatyti ir jos galėtų pasilikti. Po to viskas susitvarkė.
Pagrindinė salė taip pat priklauso dviem mažoms mergaitėms, nors jos pastebimos ir kitose pilies patalpose. Tai Emilijos ir Šarlotės vaiduokliai. Emilija žuvo vienuolikos metų amžiaus, nukritusi nuo pilies sienos. Žmonės tvirtina, kad mato, kaip mergaitė krinta iš didelio aukščio ir dingsta prieš pat nukrisdama ant žemės. Šarlotė šlubuoja. Atrodo, kad ji kentėjo nuo kojos deformacijos. Kartu su šiomis mergaitėmis dažnai matoma dar viena dvasia. Ji vadinama aukle. Ji rūpinasi savo globotinėmis. Tikriausiai jos visos gyveno XVI amžiuje.
1571 m. pastatytame kunigo name gyvena vienuolis. Šis namas yra griuvėsiai, nes 1922 m. per Airijos pilietinį karą buvo sunaikintas gaisro. Prieš gaisrą čia buvo galima pernakvoti. Žmonės, nakvoję kunigo namuose, teigė, kad jų lovose buvo kažkas labai sunkaus (tarsi sunkus kūnas) ir netgi knarkė. Taip pat dažnai matoma išsigandusi, skurdžiai apsirengusi moteris. Ji du kartus šūkteli, prieš išnykdama. Jos šauksmai yra tokie skardūs, kad net šiurpsta oda, bet ji niekam nekenkia.
Nužudyto kunigo O’Kerolo dvasia gyvena Kruvinojoje koplyčioje. Žmonės teigia, kad mato šviesą, sklindančią iš jos langų, nors čia nėra elektros. Jį taip pat mato laiptinėje. Kartais ten jaučiamas degusios gumos kvapas. Raudonoji dama – baisus ir tuo pačiu tragiškas vaiduoklis. Ji dažnai matoma Mėlynajame kambaryje, kuris anksčiau buvo vaikų kambarys, bet damą galima sutikti ir kitose pilies dalyse. Raudonoji dama vilki ilgą raudoną suknelę, ji aukšta ir liekna, ilgais kaštoniniais plaukais. Rankose ji visada laiko durklą, kurį kelia tarsi pasirengusi smogti.
Yra dvi legendos, susijusios su šiuo vaiduokliu. Pirmoji sako, kad ji buvo vieno iš O’Kerolų išprievartauta. Tuomet pastojo. Kai vaikas gimė, O’Kerolai jį nudūrė peiliu. Pasak šios versijos, jai pavyko pačiupti peilį ir nusižudyti. Pasak kitos versijos, ji bandė pabėgti nuo žiauriųjų O’Kerolų. Ją persekiojo ir galiausiai nužudė.
Pilyje taip pat gyvena tamsi, senovinė būtybė, vadinama elementalu. Ši būtybė niekada nebuvo žmogus. Prieš pastatant pilį, žemė priklausė druidams. Žemė buvo labai derlinga, todėl jiems buvo labai svarbi. Druidai galėjo pasišaukti elementalą, kad šis apsaugotų jų šventą žemę. Kiti sako, kad Džeraldas Ficdžeralas pasišaukė elementalą, kad jis prakeiktų O’Kerolus. Elementalas turi gebėjimą sunaikinti pilį iš vidaus. Pilis buvo iš dalies sunaikinta po antrojo Ficdžeraldo bandymo. Elementalas nepasireiškia, kol jo niekas neiššaukia. Paskutinį kartą jis buvo matytas 2006-ais.
Lipo pilis buvo sudeginta ir iš dalies sunaikinta 1922 m. Airijos taikių gyventojų, nes ji tuomet buvo anglų rankose. Dėl to Darbis paliko pilį. Ji liko griuvėsiais, kol 1991 m. ją nusipirko muzikantas Šonas Rajanas ir jo žmona Ena. Šonas atstatė pilį pagal nuotraukas, padarytas prieš jos sunaikinimą. Per visą savo gyvenimą Rajanai matė daugybę vaiduoklių, bet, laimei, niekada nesusidūrė su elementalu. Jie gyvena santarvėje su daugybe vaiduoklių. Verta nepamiršti, kad ekskursija Lipo pilyje galima bet kurią dieną, išskyrus sekmadienį. Ir galbūt jūsiškė „vaiduoklių medžioklė” bus sėkminga?..
