Tyrinėtojai laužo galvas, bandydami įminti, kokį gi neįprastą reiškinį aprašė egiptiečiai Tulio papiruse. Senovės egiptiečiai paliko daug įrašų ir vaizdų šventyklose. Ypač vertingi yra papirusai, pasakojantys apie praeities įvykius. Šiuo atžvilgiu Tulio papirusas ufologams laikomas tikru lobiu, nes gali papasakoti apie NSO stebėjimus.
1933 m. Vatikano muziejaus Egipto skyriaus direktorius Albertas Tulis vaikščiojo po vietinį Kairo turgų. Viename antikvariatų jis rado neįprastą papirusą su hieroglifais. Tulis suprato, kad jam į rankas pateko senovinė relikvija. Tačiau parduotuvės savininkas prašė pernelyg didelės sumos, todėl Tulis negalėjo nusipirkti papirusą. Tačiau jam buvo leista padaryti kopiją (galbūt už šią paslaugą taip pat reikėjo sumokėti?..).
Vertimui Tulis kreipėsi į Borisą Račeviltą, kuris parašė keletą knygų apie egiptiečių gyvenimą ir meną. Paaiškėjo, kad tai tikrai vertinga relikvija, nes buvo sukurta faraono Tutmozio III valdymo laikotarpiu. Tai reiškia, kad pats dokumentas datuojamas apie 1480 m. pr. m. e., yra hieratiško rašto pavyzdys. Tai ištrauka iš „Amenemchato instrukcijų“, XVIII dinastija, Amenchotepo I karaliavimo laikotarpis (1514–1493 m. pr. m. e.).
Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs.
Tačiau dar labiau nustebino vertimas, aprašantis neįprastą atmosferos reiškinį. Tačiau ufologai tai įvertino kaip užuominą apie NSO ir ateivių stebėjimą. Tekste buvo parašyta, kad „22-aisiais metais“ danguje pasirodė didžiulis ugnies kamuolys, kuris neskleidė jokio garso. Jis buvo pusšimčio metrų ilgio ir skrido pro rūmus. Rašytojai tuoj pat viską papasakojo faraonui, o jis įsakė stebėti kamuolį.
Po kelių dienų dangus užsipildė kamuoliais. Be to, autorius rašo, kad ryškumu jie pranoko saulės šviesą. Objektai judėjo visiškai tyliai ir laisvai visomis kryptimis. Tada jie nutolo į pietus, o „iš dangaus pradėjo kristi žuvys ir paukščiai“.
Kai apie šią istoriją sužinota, daugelis manė, kad papirusas aprašo tik meteorologinį reiškinį. Bet esmė ta, kad senovės egiptiečiai fiksavo mėnulio fazes, žvaigždžių judėjimą, kometų ir meteorų skrydžius. Ufologai įsitikinę, kad jie galėjo atskirti kosminį reiškinį nuo nežemiškos invazijos.
Tačiau ginčytis apie šį klausimą yra beprasmiška. Būtų logiškiau patikrinti paties papiruso autentiškumą. Tačiau keblumas tas, kad mokslininkai galėjo apžiūrėti tik kopijos nuotraukas, o ne patį originalą. Vertinant vertimą, jis yra tikslus. Tačiau antikvariatų, kuriame būtų originalas, rasti nepavyko, o po Tulio mirties dingo ir dokumento kopija.
Kadangi jis dirbo Vatikano muziejuje, kilo įtarimų, kad kopija buvo tiesiog sunaikinta arba paslėpta, siekiant nuslėpti informaciją apie ateivių atvykimą. Vatikano atstovai sako, kad jie nieko neturi. Tačiau tuo sunku patikėti, nes jie neįleidžia pašalinių asmenų į savo slaptus archyvus ir nori brangius senovinius rankraščius laikyti toliau nuo žmonių akių.
Jei tai klastotė, ją turėjo sukurti profesionalas. Kai kurie mano, kad tai vertėjo darbas. Tačiau Račeviltas buvo gerbiamas mokslininkas, kuriam būtų buvę kvaila rizikuoti savo vardu dėl trumpalaikės ir labai abejotinos šlovės.
Taigi, kopijos ir originalo nėra. Yra tik spėlionės, gandai ir įtarimai. Jei toks dokumentas tikrai egzistavo/egzistuoja, tai jame aprašomas vienas iš ankstyvųjų NSO stebėjimų arba koks nors neįprastas kosminis reiškinys, kuris taip pat gali būti įdomus mokslininkams.
