Iki Didžiojo tvano valdė aštuoni valdovai: kuo gi sutampa bibliniai ir šumerų tekstai? Sutapimai, rasti Pradžios knygoje (Biblijoje) ir senovės šumerų tekstuose, verčia mokslininkus rimtai vertinti šiuos šaltinius kaip tvano priešistorės aprašymus. Kalbame apie įvykius, kurie vyko prieš Didįjį tvaną. Pradžios knygoje randame pasakojimą, kad tarp Adomo ir Nojaus būta aštuonerių kartų. O Nojus, kaip žinoma, išgyveno potvynį, ir išgelbėjo žmoniją kartu su visais gyvūnais nuo išnykimo.
Dabar sutelkime dėmesį į senovinius šumerų tekstus. Deja, mokslininkai turi tik fragmentus, rastus skirtingu laiku ir skirtingose vietose. Tačiau jie yra įsitikinę, kad visi šie fragmentai yra vieno kūrinio – vadinamojo Šumerų lapų sąrašo – dalis. Čia taip pat rašoma, kad aštuoni karaliai valdė pasaulį du šimtus keturiasdešimt vieną tūkstantį metų iki Didžiojo tvano.
Matome, kad kartų skaičius sutampa, bet tai dar ne viskas: ir Biblija, ir šumerų šaltiniai teigia, kad iki visuotinės katastrofos žmonės gyveno labai ilgai, ir tik po potvynio žmogaus gyvenimo trukmė šioje žemėje smarkiai sutrumpėjo. Atkreipkite dėmesį: šumerai rašė apie Eridugo valdymą dvidešimt devynis tūkstančius metų arba, pavyzdžiui, Alaliaro valdymą trisdešimt šešis tūkstančius metų.
Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs.
Mokslininkai skeptiškai vertina tokį ilgą gyvenimo trukmę, manydami, kad tokie dideli skaičiai atsirado dėl senovės kronikų rašytojų įpročio mitologizuoti įvykius ir perdėti viską, ką galima suskaičiuoti. Tačiau sutapimai tekstuose, parašytuose skirtingais tūkstantmečiais, verti dėmesio.
Įdomu, kad šumerai pasakojo apie priešpotopinių valdovų nežemišką kilmę. Konkrečiai, tekstuose yra teiginys apie Eridugo karalystės pradžią „po to, kai karalystė nusileido iš dangaus“. Šį faktą taip pat galima priskirti įprastai mitologijai. Tačiau mokslininkai vis dėlto primena, kad šaltiniuose, parašytuose prieš kelis tūkstančius metų, yra ne tik išgalvoti dalykai, bet ir tiesa apie realiai įvykusius įvykius.
Kaip aiškina senovės kronikų tyrinėtojas R. K. Harisonas savo darbuose, ypač daugelio žmonijos istorijos iki pasaulinio potvynio tyrinėtojų vadovėlyje „Senojo Testamento laikai”, skyriuje apie šumerų sąrašus, pasakojančiuose apie prieštvaninę istoriją, mokslininkai rimtai vertina ir padeda atkurti karalių valdymo chronologiją Mesopotamijos teritorijoje. Dėl pasakojimų apie jų ypač ilgą buvimą valdžioje net mokslininkų tarpe nėra vieningos nuomonės. Pasak Harisono, vieni tyrinėtojai net nenori girdėti apie tai, kad reikėtų rimtai vertinti užuominas apie senovėje ilgai gyvenusius žmones. Kiti tvirtina, kad neturime nė vieno įrodymo, paneigiančio šumerų, biblinius ir kitus senovės tekstus.
