Apie Šiaurės Korėją, kaip apie, ko gero, uždariausią valstybę pasaulyje, sklando legendos. Užsienio žurnalistams pavyksta sužinoti apie gyvenimą ten tik po truputį. Ir jei apie tai, kad paprasti piliečiai skursta ir gyvena autoritarinėje valstybėje, pavyksta sužinoti iš tų, kuriems pavyko pabėgti iš Šiaurės Korėjos, tai apie tai, kaip jaučiasi valdžios viršūnė ir jai artimi žmonės, sužinoti nėra taip paprasta. Papasakosime, kaip gyvena elitas šalyje, kurioje deklaruojama „klasinė lygybė”.
Kai kalbama apie elitus, ypač politinius, niekas nesistebi jų noru rengtis brangių prekės ženklų drabužiais. Tačiau Šiaurės Korėjoje viskas nėra taip paprasta. Nuo 2006-ų į šalį draudžiama įvežti prabangos prekes. Šiaurės Korėją taip nubaudė JT Saugumo Taryba už branduolinių ginklų bandymus. Buvo manoma, kad Šiaurės Korėjos elitas bus labai nepatenkintas negalėdamas dėvėti prabangos prekes, ir netrukus sumažins savo ambicijas branduolinio ginklo klausimu. Tačiau išeitis buvo rasta labai greitai.
Šiaurės Korėjos valdžia nenorėjo atsisakyti įprasto gyvenimo būdo. Todėl greitai buvo organizuota reikiamų prekių kontrabanda. Į šalį pradėta nelegaliai įvežti viską, ko tik norėjo Šiaurės Korėjos vadovai ir jiems artimi žmonės. Šiandien į Šiaurės Korėją nelegaliai įvežami prabangūs drabužiai, elitiniai alkoholiniai gėrimai, uždrausta elektronika ir brangūs automobiliai. Žurnalistai pastebi, kad Kim Čen Inas ne veltui sudarė galimybę Šiaurės Korėjos elitui įsigyti prabangos prekių. Tokiu būdu jis užsitikrina jų paramą. Buvo apskaičiuota, kad nuo 2011-ų iki 2017-ų metų į šalį buvo įvežta elitinių prekių už keturis milijardus dolerių.
Tai, kad Šiaurės Korėjos lyderis mėgsta brangias mašinas, žinoma jau seniai. Žurnalistai iš karto atkreipia į tai dėmesį. Kim Čen Inas net nesistengia to slėpti, važinėdamas limuzinais, kainuojančiais daugiau nei pusę milijono dolerių, savo vizitų užsienyje metu. Šiaurės Korėjos lyderio automobilių parkas stebina prabanga, kurią jam gali pavydėti daugelis labai turtingų žmonių. Jo garaže yra „Rolls-Royce Phantom“, „Lexus“ ir „Mercedes“ limuzinai.
Apie Šiaurės Korėją kalbėti labai sunku. Nė vienos šalies gyvenimo srities neįmanoma išsamiai ištirti, užsienio žurnalistai čia yra nepageidaujami svečiai. O pandemija padarė šalį dar uždaresnę. Savarankiška izoliacija pradėjo silpnėti ne taip seniai. Laimei, iki kovido pandemijos Šiaurės Korėjoje spėjo apsilankyti žurnalistai, kurie papasakojo, kad Pchenjane viskas kaip įprastose sostinėse: vietos prekybos centruose parduodami prabangūs drabužių prekių ženklai ir „Rolex“ laikrodžiai. Tai patvirtino ir pačios Šiaurės Korėjos žiniasklaidos priemonės, paskelbusios straipsnį apie prekybos centro atidarymą. Nuotraukoje aiškiai matyti, kad prekybos centre parduodami prabangūs daiktai.
Prieš keliolika metų apie madą Šiaurės Korėjoje mažai kas buvo girdėjęs. Moterys vilkėjo neišvaizdžius konservatyvius drabužius, beformes blankių atspalvių sukneles, teikdamos pirmenybę rudai ir pilkai spalvoms. Tačiau Kim Čen Inui atėjus į valdžią, Šiaurės Korėjos sostinės gatvės tapo ryškesnės. Vakarų pilkumą pakeitė ryškūs raštai ir madingi suknelės. Jau 2018-ais sostinės gyventojos dėvėjo žinomų prekės ženklų, tokių kaip „Uniqlo“, „Zara“ ir „H&M“, drabužius. Mados mėgėjos savo įvaizdį papildydavo aukštakulniais bateliais.
Nenuostabu, kad Šiaurės Korėjos gyventojai nori atrodyti stilingai ir madingai, naudotis gėrybėmis, kurios kitose šalyse yra savaime suprantamos. Tačiau toli gražu ne visi gali sau leisti pirkti originalius produktus. Todėl klesti padirbtų prekių rinka. Pasaulinių prekių ženklų produkcija aktyviai padirbinėjama vietinių gamintojų. Nors tai ir padirbtos prekės, jų kokybė nėra prasta, ir dažnai Kinijos rinkose galima pamatyti prabangių prekių ženklų kopijas iš diktatoriškos šalies. Šiaurės Korėjos turtuoliams (valstybės vadovų vaikams) ir tiems, kurie labai nori būti panašūs į auksinę jaunimą, labai populiarūs didieji sporto prekių ženklai, tokie kaip „Nike“ ir „Adidas“.
Tokią meilę sportiniams drabužių prekių ženklams lengva paaiškinti. Šiaurės Korėjoje įdomiai apsirengti, nepažeidžiant jokių taisyklių, galima tik fitneso klube. Ten turtingi korėjiečių jaunuoliai rengiasi kaip nori, stilingai ir net atvirai. Merginos dėvi aptemptus sportinius kostiumus, trumpus marškinėlius, demonstruoja savo treniruotus kūnus. Tai reta galimybė, kai galima nebijoti atrodyti brangiai ir turtingai. Žinoma, į fitneso klubą gali eiti tik turtingi žmonės, nes viena treniruotė kainuoja kelis dolerius, o ši suma yra tiesiog nerealiai didelė paprastiems korėjiečiams Šiaurės Korėjoje, nes jų mėnesinės pajamos dažniausiai neviršija keliolikos dolerių. Tačiau elito atstovai yra pasirengę mokėti tokius pinigus už tai, kad bent jau uždarame kambaryje galėtų būti panašūs į populiariosios Vakarų šalių kultūros herojus, ir net kelis dolerių kainuojantis kavos puodelis jų negąsdina.
Turtingi Šiaurės Korėjos aukštų partijos pareigūnų vaikai yra susikoncentravę ne tik į prekės ženklus, bet ir į išvaizdą. Noras būti uždraustos vakarietiškos kultūros dalimi dažnai verčia juos ne tik naudoti ryškų makiažą ar kosmetines procedūras. Turtingi jaunuoliai Šiaurės Korėjoje yra dažni plastikos chirurgų pacientai. Populiariausios išvaizdos transformavimo operacijos yra blefaroplastika ir rinoplastika. Šios procedūros vadinamos išvaizdos „europazavimo” operacijomis. Ir tai nėra pigus malonumas. Akių vokų operacijos kainuoja nuo keliasdešimties iki poros šimtų dolerių, o Šiaurės Korėjoje tai yra kosminės sumos. Na, o uždarosios valstybės vadukas ir toliau talkina rusiškajam diktatoriui kruviname kare prieš Ukrainą, civilizuotam pasauliui vangiai stebint besiformuojančią azijinę sąjungą kovai su vakarietiškomis vertybėmis ir demokratija.
