„Kaukolės buvo išskaptuotos iš gryno kalnų krištolo, o auksinė kaukė buvo aptraukta žmogaus oda“: kapai, kuriuos archeologai atidengia visame pasaulyje, dažniausiai yra apiplėšti. Plėšikus domina ne tik auksas, kurio gausu laidojimo kamerose ir kapuose, bet ir ritualiniai reikmenys. Dažnai po to kapavietė lieka apgailėtinoje būklėje. Labai didelė sėkmė rasti nepaliestą kapavietę, nes tada galima suprasti, kaip gyveno žmonės, kokių religinių praktikų laikėsi ir kuo tikėjo. Šiuo atžvilgiu labai pasisekė meksikiečių archeologui Alfonsui Kasui. Būtent jis 1932-ais atrado kapavietę senovės mieste Monte Albane. Kelis šimtmečius kapavietė liko nepaliesta. Jos netgi nesugebėjo atrasti garsusis konkistadoras Fernandas Kortesas, o jis tikrai išmanė indėnų auksą. Įdomu tai, kad daugelis žmonių, eidami mišku apaugusio kalno šlaitu, susidurdavo su keistais akmenimis, išraižytais keistais hieroglifais, čia taip pat buvo daug kalvų, bet niekas neskyrė dėmesio šiems ženklams. (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius.)
