Šiais metais minime JAV lietuvio lakūno Felikso Vaitkaus (1907-1956) skrydžio per Atlantą devyniasdešimtmetį. Užsimojęs pakartoti legendinių S. Dariaus ir S. Girėno skrydį, F. Vaitkus į savąją kelionę iš Niujorko į Kauną leidosi 1935 m. rugsėjo 21-22 d.
Kas jis, žmogus pasiryžęs vienas perskristi Atlanto vandenyną? Lietuvių kilmės lakūnas, gimęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tėvai – Antanas Vaitkus ir Marija Magdalena Stankevičiūtė – susituokė Žagarėje, kurį laiką gyveno Rygoje, vėliau emigravo į Ameriką. F. Vaitkus turėjo du brolius, Adolfą (Adolph Waitkus), Vincentą (William Waitkus) ir sesę Antaniną (Antoinette Waitkus). Vyresnysis brolis Adolfas, pats būdamas lakūnu, skraidyti išmokė ir Feliksą. Čikagoje F. Vaitkus pabaigė filosofijos ir verslo administravimo studijas. Dvidešimt vienerių įstojo į JAV kariuomenę ir po metų buvo pasiųstas į Katy (Teksasas) aviacijos mokyklą. Ten mokėsi skraidyti žvalgybiniais lėktuvais ir naikintuvais. 1931 m. buvo išleistas į atsargą, tačiau nuo aviacijos nenutolo. Feliksas turėjo transporto piloto ir aviamechaniko licencijas, todėl skraidindavo keleivius ir dirbo instruktoriumi Kohler aviacijos mokykloje kaimyninėje Viskonsino valstijoje. (Nuotraukoje apybraižos pradžioje – Feliksas Vaitkus prie Lituanica II, 1934-1935 m.)
Feliksas Vaitkus prie Lituanica II dirbtuvėse, 1934-1935 m.
Lituanica II dirbtuvėse, 1934-1935 m.
Perdirbamas Lituanica II vidus, 1934-1935 m.
Perdirbama Lituanica II važiuoklė, 1934-1935 m.
Naujas Lituanica II kuro bakas, 1934-1935 m.
Dariaus ir S. Girėno skrydžio atkartojimas – Čikagos lietuvių bendruomenės idėja. Tam reikalui 1933 m. įkurta Amerikos lietuvių transatlantinio skrydžio sąjunga (ALTASS), per kurią ir numatyta idėją įgyvendinti. Sąjunga iš pradžių pasirašė sutartį su lakūnu Juozu Janušausku (Joseph R. James), tačiau kilo nesutarimų dėl sąlygų ir lakūnas atsisakė skristis. Vietoje jo pavyko susitarti su F. Vaitkumi ir 1934 m. gegužės 12 d. sutartis buvo pasirašyta.
1934 m. ALTASS už 15000 dolerių nupirko septynvietį viensparnį „Lockheed L 5 C Vega“. Šio tipo lėktuvais buvo atliekami itin tolimi ir garsūs skrydžiai: 1932 m. Amelijos Erhart (Amelia Mary Earhart) transatlantinis skrydis ir 1931 m. Vailio Pousto skrydis aplink pasaulį. Pasiteisinęs lėktuvo modelis buvo pasirinktas ir antrajam transatlantiniam skrydžiui į Kauną. Kaip ir „Lituanicos“ atveju, šį taip pat reikėjo perdirbti. Tuo rūpinosi F. Vaitkaus uošvis Antonas Brocas (Anton Brotz). Kohler oro uosto dirbtuvėse lėktuvas tapo vienviečiu, jam pagaminta važiuoklė, liemenyje įmontuotas kuro bakas, uždėtas gamintojos „Smith“ propeleris. Lėktuvą varė „Pratt & Whitney Wasp“ motoras, leidęs išvystyti 290 km/h greitį.
Feliksas Vaitkus prie perdirbtos Lituanicos II, 1935 m.
Prieš skrydį iš Koehler oro uosto, 1935 m. gegužės 23 d.
Tuščias lėktuvas svėrė 1261 kg, o pakrautas – 3440 kg. Jame buvo radijo kompasas, veikęs 800 km spinduliu, radijo imtuvas ir kiti to meto modernūs prietaisai. Buvo nudažytas baltai, tačiau turėjo ir „Lituanicą“ primenančių motyvų: sparnų paviršius nudažytas oranžine spalva, liemuo – oranžinėmis juostomis. Paruoštas lėktuvas Lansing (Ilinojaus valstija) aerodrome 1934 m. balandžio 22 d. buvo pakrikštytas Lituanica II vardu.
Su žmona Martha po vestuvių, 1934 m.
Feliksas Vaitkus, apie 1930 m.
Felikso Vaitkaus uošvis Anton Brotz, 1934-1935 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus tekstas ir rinkinių nuotraukos. Apybraižos tęsinys – rytoj.
