(Tęsinys, pirmąją dalį skaitykite čia.)
Šiais metais minime JAV lietuvio lakūno Felikso Vaitkaus (1907-1956) skrydžio per Atlantą devyniasdešimtmetį. Užsimojęs pakartoti legendinių S. Dariaus ir S. Girėno skrydį, F. Vaitkus į savąją kelionę iš Niujorko į Kauną leidosi 1935 m. rugsėjo 21-22 d.
1935 m. gegužės 24 d. Feliksas Vaitkus atskrido į Floyd Bennet aerodromą, iš kurio turėjo pakilti. Niekas nenumanė, kad lauks ilgi keturi mėnesiai skrydžio laukimo. Bet tada, vos tik atskridus, prasidėjo išlydėtuvių renginiai. Feliksas, kaip garbės svečias, apsigyveno „Half Moon“ viešbutyje. Čia jis ruošėsi skrydžiui, toliau nagrinėjo žemėlapius ir, žinoma, laukė gero oro, kai galėsi atlikti bent bandomuosius svorio skrydžius. Liepos antroje pusėje lėktuvas visiškai paruoštas stovėjo aerodrome. Atlikti pakilimo bandymai buvo puikūs. Feliksas Vaitkus buvo ramus, bet žurnalistai ir fotografai vis nedavė ramybės. Neretai pasirodydavo ne itin malonių straipsnių, pranešimų ar gandų. Pavyzdžiui, kad ALTASS valdyba neleidžia išskristi arba kad Feliksas ruošiasi operacijai, o ne skrydžiui, kaltinama, kad galbūt per mažai bendraujama su meteorologais.
Lituanica II Karo aviacijos tarnyboje, 1938 m.
Lituanica II liemuo vežamas į Karo aviacijos dirbtuves, 1935-1940 m.
Avariniu būdu Airijoje nusileidusi Lituanica II, 1935 m.
Avariniu būdu Airijoje nusileidusi Lituanica II, 1935 m.
Laukti tikrai buvo nelengva. Audros dar rugpjūčio gale paskandino ne vieną laivą, o danguje sąlygos buvo ne ką geresnės nei vandenyje. Po keturių mėnesių, rugsėjo 20 d., F. Vaitkus gavo žinią, kad oras yra tinkamas skrydžiui ir artimiausiomis paromis neturėtų kisti. 1935 m. rugsėjo 21 d. 4 val. ryto lakūnas su žmona ir uošviu atvažiavo į aerodromą, „Lituanica II“ jau stovėjo paruošta. Išlydėti susirinko ALTASS atstovai, žurnalistai, draugai, telefonu gero skrydžio palinkėjo Lietuvos konsulas Kazimieras Daužvardis. Galiausiai, pabučiavęs žmoną, F. Vaitkus įsėdo į lėktuvą ir 6 val. 45 min. Niujorko vasaros laiku pakilo iš Floyd Bennett aerodromo. Jis planavo skristi maršrutu Niujorkas–Niūfaundlendas–Liverpulis–Kaunas, iš viso 7207 km.
Lietuvos Šaulių Sąjungos sveikinimas Feliksui Vaitkui, 1935 m.
Prognozuotas geras oras staiga pasikeitė, o Feliksas jau buvo išskridęs. Atlanto vandenynas buvo įveiktas per 18 valandų labai prastomis oro sąlygomis. Lėktuvas skrido per miglą ir lietų. Lakūnui orientuotis padėjo prietaisai ir per airišką radijo stotį pranešami orai. Vėliau lietų pakeitė šlapdriba, lėktuvas apledėjo, F. Vaitkui teko laviruoti aukščio skalėje. Dėl tokių blogų orų kuro sudeginta daugiau nei planuota. Be to, didžiąją dalį Europos gaubė rūkas, o kur dar itin sunkaus skrydžio nuovargis. Visa tai neleido sėkmingai užbaigti kelionės.
Feliksas Vaitkus ir mjr. Jeronimas Garolis, 1935 m.
Vaitkus pasirinko leistis Airijoje, netoli Belinrobo (Ballinrobe) miestelio. Nusižiūrėjęs tinkamą pievą, pabaidęs gyvulius, perskridęs tvoras ir šieno kupetas, ėmė leistis. Pasirinkta vieta nebuvo gera: nelygus paviršius ir per mažas laukas. Lėktuvas leisdamasis bloškėsi šonu, todėl buvo sugadintas dešinysis sparnas, važiuoklė, propeleris. Tačiau Feliksas iš lėktuvo išlipo pats. Jį pasitiko vietiniai gyventojai ir piemenys. Jie negalėjo patikėti, kad lakūnas atskrido iš už Atlanto. Feliksas manė, kad viską sutvarkius galbūt pavyks kelionę pabaigti. Paaiškėjus, kad gedimai rimtesni, nei manyta, pranešė Amerikai ir Lietuvai, kas atsitiko. Taigi skrydis baigėsi 1935 m. rugsėjo 22 d. 10 val. vietos laiku, truko 21 valandą ir 30 minučių, nuskridus 5100 km.
Nors Feliksas ir turėjo leistis anksčiau, nei planavo, jis buvo vienintelis 1935 m. Atlantą įveikęs lakūnas ir tik šeštas pasaulyje, vandenyną perskridęs vienmotoriu lėktuvu. Šis pasiekimas yra iškaltas ir ant antkapio plokštės.
Į Lietuvą F. Vaitkus traukiniu atvyko spalio 2 d. ir ANBO IV lėktuvu buvo nuskraidintas į Kauną. Čia lakūno laukė iškilmingos sutiktuvės. Iškilmės greičiausiai surengtos dar pagal liepos mėnesį „Lietuvos sparnuose“ paskelbtu F. Vaitkaus sutikimo planu. Iš JAV atvyko žmona Marta ir Atlanto nugalėtojas Lietuvoje viešėjo mėnesį. Tas mėnuo buvo užimtas pokyliais ir priėmimais su visuomeninių organizacijų, Lietuvos Kariuomenės ir valdžios atstovais. F. Vaitkus susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentu Antanu Smetona. Lapkričio 7 d. išvyko į Prancūziją (pakeliui dar aplankė Lietuvos atstovybę Berlyne), iš kur laivu grįžo į JAV. Daugiau Lietuvoje jis nesilankė.
Felikso Vaitkaus sutikimas Šilutėje, 1935 m.
Felikso Vaitkaus sutikimas Aleksoto aerodrome, 1935 m.
Felikso Vaitkaus sutikimas Aleksoto aerodrome, 1935 m.
Nė trisdešimties neturinčio lakūno JAV laukė turiningas gyvenimas: aeronautikos studijos Viskonsino universitete; tarnyba JAV Karinėse oro pajėgose Antrajame pasauliniame kare (tarnavo 1940-1946 m. ir gavo pulkininko leitenanto laipsnį); darbas „Boeing“ kompanijoje, bombonešių B-17 ir B-29 bandymai. 1951 m., vykstant Korėjos karui, vėl grįžo į tarnybą, bet pasiųstas ne į Korėją, o į Vokietiją, kur buvo JAV Karinių oro pajėgų Europoje viršininku. Labai gaila, kad toks turiningas gyvenimas F. Vaitkui buvo trumpas – vos 49 metų amžiaus vyrą 1956 m. pakirto širdies smūgis.
Feliksas Vaitkus ir kompanija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, 1935 m.
Feliksas Vaitkus Kauno geležinkelio stotyje, 1935 m.
O kaip su Lituanica II? Po avarijos Airijoje lėktuvas buvo išardytas ir toks pasiekė. Lietuvoje lėktuvas iš F. Vaitkaus buvo nupirktas už 90000 litų. Tuomet suremontuotas, amerikietišką registracijos numerį pakeitė Vyčio Kryžius. Lėktuvas kurį laiką Karo aviacijos buvo naudojamas moksliniams tyrimams ir vėliau perkeltas į Zoknių aerodromą. Sovietų okupacijos metu, 1940 m., atgabentas į Šilėnų poligoną ir sovietų karo lakūnų sunaikintas kaip pratybų taikinys.
Feliksas Vaitkus Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lituanicos ekspozicijoje, 1935 m.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus tekstas ir rinkinių nuotraukos
