Ši istorija įvyko tolimais laikais, kai Tortugos sala buvo laikoma visų Karibų jūros piratų prieglobsčiu, ir ją lankė asmenybės, kurios dėl savo drąsos, žiaurumo ir nepaklusnumo amžinai paliko kruviną pėdsaką istorijoje. Fransua Olonė (tikrasis vardas – Žanas-Deividas No) gimė 1630-ais Prancūzijoje ir dar būdamas berniukas nusprendė tapti karališkosios armijos kareiviu. Netrukus būrys, kuriame tarnavo Olonė, buvo išsiųstas į Karibų jūros salas.
Eilinio kareivio darbas yra vienodas visose pasaulio armijose, todėl nėra reikalo aprašyti šį būsimojo jūrų plėšiko gyvenimo laikotarpį. Pakanka pasakyti, kad baigęs tarnybą Olonė net nesvarstė grįžti į tėvynę, o beveik iš karto prisijungė prie pakrantės brolijos, kuri rado prieglobstį Tortugos saloje.
Tuo metu tarp Prancūzijos ir Ispanijos vyko ilgas, kruvinas karas. Dalyvaudamas savo pirmosiose išpuoliuose prieš ispanus, negailestingas ir žiaurus Olonė atkreipė Tortugos gubernatoriaus dėmesį, kuris nusprendė, kad tokiam drąsiam piratui galima patikėti visą laivą su įgula, ir neapsiriko. Olonė drąsiai užgrobdavo priešo laivus, į Tortugą pargabeno turtingą grobį ir negailestingai išžudė visus, kurie turėjo bent lašelį Kastilijos kraujo.
Tačiau laimė yra nepastovi, ir vienu metu likimas nusisuko nuo pirato. Prie Kampečo krantų Meksikoje jo laivas sudužo, ir visa įgula su Olone priešakyje buvo priversta išsilaipinti krante, kur iš karto pateko į ispanų kulkų ugnį. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)
