Senovės legenda pasakoja apie Habsburgų dinastijos, vienos iš galingiausių monarchų dinastijų Europoje, giminės prakeikimą. Jie sėdėjo Austrijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos sostuose, jau nekalbant apie Čekijos, Bohemijos ir kitų šalių dvarus. Dėl dinastinių santuokų praktiškai nei vienoje šalyje nebeliko nei vieno Habsburgų atstovo. Šioje senovinėje giminėje yra daug legendų ir pasakojimų, bet yra vienas – pats svarbiausias – nuo kurio Habsburgai ir fiksuoja savo šeimos istoriją.
Pasak legendos, viduryje XI a. gyvenęs senovės Habsburgų protėvis, grafas Radbotas fon Altenburgas (985–1045), valdęs žemes Saksonijoje ir Šveicarijoje, kartą medžioklės metu pasiklydo kalnuose, ir ilgai negalėjo rasti jį lydėjusių tarnų ir vasalų. Kai jis vienišas klajojo tarp uolų, jį staiga užpuolė didžiulis grifų pulkas. Dangus aptemo nuo juodų sparnų. Von Altenburgas ilgai gynėsi nuo jų ietimi ir kardu, bet grifų buvo labai daug ir netrukus jo jėgos išseko. Tose negyvenamose vietose pagalbos laukti nebuvo iš kur, tad nusivylęs fon Altenburgas ėmė prašyti pagalbos Dievą. Ir tuo metu grafui pasisekė, nes virš jo galvos pasirodė varnų pulkas, išbaidęs maitvanagius. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)
