Antuanas Augustinas Kalmė (1672–1757) – žinomas prancūzų teologas, gerbiamas to meto mokslininkas ir istorikas. Būdamas šešiolikmetis jis tapo vienuoliu, o trisdešimt dvejų jau užėmė aukštą postą Miunsterio abatijoje. Protingas ir talentingas Kalmė tapo Šv. Leopoldo vienuolyno abatu, vėliau – Sinono abatu.
Jo gyvenimo metai sutapo su vampyrizmo epidemijų protrūkiais Europoje. Keletą metų jis rinko informaciją apie vampyrus Vengrijoje, Bohemijoje, Moravijoje ir Silezijoje ir 1746 m. ją atspindėjo savo traktate „Disertacija apie vaiduoklių, vampyrų ir šmėklų atsiradimą“. Analizuodamas pranešimus apie vampyrizmo atvejus, jis nepatvirtino vampyrų egzistavimo fakto, bet jį pripažino. Jį remiančios demonologijos atstovai ir net kritiškai nusiteikęs Volteras Kalmė darbą priėmė kaip patvirtinimą, kad vampyrai egzistuoja. Kalmė itin atsakingai žiūrėjo į vampyrizmo egzistavimo klausimą, kuris jam atrodė labai svarbus religiniu požiūriu. Jis bijojo, kad tie, kurie tiki vampyrais, apkaltins jį išgalvotomis ir skubotomis išvadomis, o kiti laikys jo darbą laiko švaistymu. Vienaip ar kitaip, Kalmė traktatas daugiau nei pusantro šimtmečio yra kritikuojamas, ir verčia susimąstyti apie vampyrizmą kaip išties egzistuojančią realybę. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)
