Liudvikas XIV de Burbonas, kurį gimimo metu pavadino „Liudviku Dievo duotuoju”, amžinai liks istorijoje kaip labiausiai į prabangą linkęs Europos monarchas. Jo amžininkai ne be pagrindo manė, kad jis iškėlė turtingumo ir prabangos sąvokas į visiškai naują lygį, anksčiau nežinomą žmonijai.
„Karalius Saulė” visą gyvenimą buvo įsitikinęs, kad jo pagrindinė užduotis yra demonstruoti Prancūzijos galią ir turtus, ir jis puikiai su tuo susidorojo, neatsižvelgdamas į tikrąją padėtį šalyje.
Karalius Liudvikas XIV ilgiausiai iš visų Europos istorijoje sėdėjo soste – likimas jam skyrė septyniasdešimt dvejus valdymo metus. Nebūtų perdėta pasakyti, kad tai buvo ilgiausia šventė, kurios atmintis išliko istorijoje. Karalius sugebėdavo surengti pokylį ar teatro spektaklį net šalia mūšio lauko, o jo palyda turėjo būti pasirengusi pramogauti kartu su monarchu bet kuriuo paros metu.
Anglų diplomatai, apsilankę Versalyje, taip apibūdino Liudviko rezidenciją: „Liudviko XIV namai – didžiausias pasaulyje pajuokos objektas: jis išdidžiai žengia kiekviename paveiksle ir joja ant žirgo kiekvienose lubose virš mūsų galvų…” (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)
