Krionikos istorija arba kaip atsirado idėja užšaldyti žmones, siekiant juos atgaivinti ateityje: žmonės jau seniai bando rasti būdų, kaip prailginti savo gyvenimą ir išvengti neišvengiamos mirties, tačiau kai kurie iš šių metodų atrodo labai keisti. Vienas šių būdų remiasi prielaida, kad seną ar nepagydomai sergantį žmogų (ar net jau mirusį!) galima įvesti į tam tikrą būseną, kurioje jis galės išbūti gana ilgą laiką nesikeisdamas, kad ateityje, kai medicinos technologijos bus kur kas labiau išsivysčiusios, jį būtų galima atgaivinti ir padovanoti dar daug gyvenimo metų.
Ši sritis vadinama krionika, ir dabartiniame plėtros etape ji iš esmės apima šviežio lavono ar net vien tik jo galvos momentinį užšaldymą, naudojant tokias medžiagas kaip skystas azotas. Vėliau šis užšaldytas kūnas saugomas specialioje patalpoje esant itin žemai temperatūrai – žemiau –130°C, paprastai nuo –130°C iki –196°C, naudojant cheminius krioprotektorius, kad būtų išvengta ledo susidarymo kūno audiniuose.
