Apie negailestingąjį mongolų karvedį jau esame jums pasakoję, o kaip gi žavioji Bortė: kuo ji skyrėsi nuo kitų Čingischano žmonų? „Visatos sukrėtėjo“ hareme buvo ne mažiau kaip penki šimtai žmonų ir meilužių. Tarp šių šimtų moterų buvo lengva likti nepastebėtai, bet Bortė – nepastebėta neliko. Ji ne tik įstrigo atmintyje, bet ir tapo vienintele, dėl kurios didysis chanas liejo ašaras ir pradėdavo karus. Kokia ji iš tikrųjų buvo ir kodėl iš visų moterų būtent jai buvo suteiktas „Didžiosios imperatorienės“ titulas? Bortės istorija prasidėjo nuo toliaregiško politinio sprendimo.
Jai buvo 10 metų, o jos būsimam vyrui Temudžinui – 9, kai jų sužadėtuves surengė berniuko tėvas, vadas Jesugejus. Pasirinkimas teko kilniai Ungiratų giminės, siekiant sustiprinti sąjungą su vienu iš seniausių Mongolijos klanų. Pagal paprotį jaunikis buvo paliktas nuotakos šeimoje „augti“, tačiau likimas nusprendė kitaip: grįžtant namo Jesugejus buvo nunuodytas. Šeima buvo išvaryta, o Temudžinas pateko į nelaisvę. Tačiau būdamas 11 metų jis pabėgo ir, vos atsistojęs ant kojų, iškeliavo vykdyti tėvo pažadą. De-Sechenas, Bortės tėvas, galėjo atsisakyti nuskurdusio jaunikio, bet to nepadarė – ir atidavė dukterį 17-mečiui jaunuoliui, pamalonindamas gausiomis dovanomis. Taip prasidėjo sąjunga, pergyvenusi ilgus karus, pažeminimus ir pasakišką šlovę.
