XII a. rankraštyje rastas seniausias aprašymas apie rutulinį žaibą. Anglų benediktinų vienuolis prieš kelis šimtmečius papasakojo apie reiškinį, kurio prigimties iki šiol niekas iki galo nepaaiškino. Istorijos profesorius iš Daremo universiteto Didžiojoje Britanijoje Džailas Gasperis tyrinėjo viduramžių tekstą, kurį prieš daugiau nei 800 metų parašė anglų kronikininkas, benediktinų vienuolis Gervasijus iš Kenterberio (kai kuriuose vertimuose – Džervasas iš Kenterberio). Ten jis aptiko aprašymą to, ką pats kronikininkas pavadino stebuklu ir ženklu.
Jei tikėti rankraščiu, 1195 m. birželio 7 d. netoli Londono virš Temzės pakibo tankus ir tamsus debesis. Iš jo išsiveržė balta švytinti medžiaga, kuri įgavo sferinę formą ir ėmė atrodyti kaip ugnies kamuolys, kuris vėliau nukrito į upę. Norėdamas suprasti, kas iš tikrųjų tą dieną įvyko Temzės pakrantėje, profesorius Gasperis kreipėsi į to paties universiteto fiziką Brajaną Tanerį. Bendro darbo rezultatas pateiktas Karališkosios meteorologų draugijos žurnale.
