„O kad skaičiaus nepamirštų, tai skaičiavo jis ant pirštų“, – prisimenu populiariausios klasiko knygos (Justino Marcinkevičiaus „Grybų karas“) ištrauką, ir pats imuosi skaičiuoti ant pirštų – tam pakaks vos vienos plaštakos: „Medininkai“, „Lokys“, „Amatininkai“, „Neringa“ ir… Berods, būsiu jau išvardinęs visus nuo anų laikų tebeveikiančius Vilniaus restoranus, o jei kurį ir pamiršau, tai ne bėda, nes išnykusių ar neatpažįstamai pasikeitusių ne viena dešimtis yra, tad nepaminėtasis esmės nepakeis. Šįsyk pakviesiu jus nukeliauti į porą tebeveikiančių, ir vieną jau pranykusį praeityje, mat visuose atrasime ne vien sentimentalius prisiminimus, bet ir šį bei tą naudingo, įdomaus, perimtino. Taigi, žaviąsias damas prašau pasidabinti vakarine suknele, o gerbiamus ponus pasirišti madingą kaklaraištį, džentelmeniškai siūlom damoms įsikibti į parankę, ir veriam restoranų duris.