Ketindami nukeliauti į Lietuvos praeitį, dažnai pasitelkiame senąsias fotografijas, bene geriausiai padedančias suprasti įvykusias permainas. Nuostabu palyginti dabarties tikrovę ir kadaise buvusius vaizdus, perprasti didžiulius pokyčius ir pažangą. Tačiau ką gi daryti, jei norime dirstelėti į senesnę praeitį, nei fotografijose atspindėta? Išties, pirmųjų fotografų – Juzefo Čechovičiaus, Stanislavo Filiberto Flerio – darbai yra aukso vertės lobiai norintiems išvysti Lietuvą XIX amžiaus antrojoje pusėje, bet kaip gi pažvelgti į tolimesnę istoriją? Kruopščiai padirbėję, pasitelksime senąsias graviūras bei litografijas, įgalinsiančias mus žengti ir į XIX amžiaus pradžią, ir į ankstesnius amžius. Nors vieno ar kito darbo meniškumu bei tikroviškumu ir galima būtų šiek tiek suabejoti, tačiau tikra atrakcija yra galimybė bent akimirką pasijusti anų – senai likusių istorijoje – laikų amžininku, pasigrožėti tolimos praeities panoramomis. Šįkart leisimės kelionėn į Vilniaus praeitį, dairydamiesi ir į smarkiai pasikeitusį sostinės veidą, ir į amžių išbandymus atlaikiusias architektūros grožybes. Apsigaubkit apsiaustu, dėkitės ant galvos plačiabrylę kepurę, ir žengiam į romantišką praeitį! (Viršuje – Vilniaus panorama XVII amžiaus pradžioje.)
Vilniaus panorama XVII amžiuje.
