Dar neturėjusi nuolatinio savojo pastato, Lietuvos liaudies ūkio pasiekimų paroda buvo Ministrų Tarybos žinioje. Parodoje buvo demonstruojami pasiekimai pramonės, žemės ūkio, mokslo ir technikos, kultūros, socialinės plėtros srityse. Parodos dalyviais buvo pirmaujančios pramonės, žemės ūkio, statybos, transporto, ryšių, prekybos, mokslo ir technikos organizacijos, gamybos pirmūnės, išradėjai, racionalizatoriai. Geriausi parodos dalyviai buvo apdovanojami garbės diplomais, 1-o, 2-o ir 3-o laipsnio diplomais.
Liaudies ūkio pasiekimų parodos Kaune, Ąžuolyne, pramonės gaminių paviljone, 1960 m. Lietuvos liaudies ūkio pasiekimų parodos direkcija organizavo ir parodas svetur: 1966 m. ir 1976 m. Leipcige, 1967 m. Bukarešte, 1968 m. Londone, 1969 m. ir 1970 m. Berlyne, 1969 m. Erfurte, 1972 m. Poznanėje, 1972 m. Santjage, 1974 m. ir 1983 m. Kopenhagoje, 1977 m. ir 1986 m. Paryžiuje, 1978 m. ir 1986 m. Vienoje, 1981 m. Budapešte, 1982 m. Salonikuose, 1985 m. Varšuvoje, Baltstogėje, Plovdive, 1987 m. Brno. Pirmoji liaudies ūkio pasiekimų paroda buvo organizuota Kaune, Ąžuolyne 1960 m. Nuo 1961 m. paroda organizuota Vilniuje.
Net ankstyvuoju sovietmečiu lietuvaičių parodos visus stebino solidumu.
Lietuvos liaudies ūkio pasiekimų parodos rūmai pastatyti 1980 m. pagal architekto Edmundo Stasiulio ir inžinierės Liubovės Borctaitės projektą, 1982 m. už juos grupei projektuotojų ir statybininkų paskirta SSRS Ministrų tarybos premija. Rūmai yra naujosios architektūros pastatas, stovintis Lazdynų pakraštyje, Neries žemutinėje terasoje. Sklypą nuo Laisvės prospekto skiria pušyno juosta, nuo Neries – medžiais apaugę šlaitai. Rūmų plano ir erdvės struktūrą sudaro didžiosios ir mažosios ekspozicijų salių ir konferencijos salės tūriai. Stačiakampių salių nusklembti kampai sušvelnina pastato taisyklingumą. Didžioji ekspozicijų salė (2750 kv.m.) yra dvilypė, vieną jos dalį juosia II aukšto antresolė, taip pat naudojama ir ekspozicijai. Mažosios ekspozicijų salės (1059 kv.m.) antresolė yra įrengta prie dviejų sienų. Pagrindinis įėjimas į pastatą yra nusklembtame kampe, per jį įeinama į erdvų vestibiulį. Čia yra rūbinės, sanmazgai, baras, spaudos kioskas. Iš vestibiulio yra platūs laiptai į didžiąją ekspozicijų salę.
Lietuvos liaudies ūkio pasiekimų parodos rūmų planas (1985 m.): 1 – didžioji ekspozicijų salė; 2- konferencijų salė; 3 – mažoji ekspozicijų salė; 4- administracinės ir pagalbinės patalpos
Virš vestibiulio, II aukšte, yra 300 vietų konferencijų salė su pakyla ir estrada. Prie mažosios ekspozicijų salės rytų pusėje priglaustos administracinės patalpos, o ūkinės patalpos įrengtos cokoliniame aukšte. Prie jų, rytų pusėje, yra ūkinis kiemas su krovinių rampa ir liftu eksponatams kelti į ekspozicijos sales. Rūmų tūris 51 tūkst. kub. m., plotas 8320 kv.m. Rūmų konstrukcija yra surenkamojo gelžbetonio kolonų, į kurias remiasi erdvinės metalo konstrukcijos/struktūros. Jos dengtos profiliuoto metalo lakštais, mineralinės vatos plokštėmis ir rulonine danga. Išorės sienos yra lengvojo kompleksinio mūro, tinkuotos šviesiu dekoratyviniu tinku. Cokolio tinkas tamsiai pilkas, granitinis. Vestibiulio grindys poliruoto tamsiai pilko granito, ekspozicijų salių – teraco mozaikos, konferencijų salės – kiliminės.
Rūmai pastatyti nuolatinei Lietuvos liaudies ūkio pasiekimų parodai.
Išorės durų, langų rėmai pagaminti iš anoduoto aliuminio, pakabinamosioms luboms panaudotos akmigrano plokštės ir perforuotos aliuminio juostos. Rūmų išorės ir vidaus architektūra dinamiška, ir kartu pakankamai monumentali, atitinkanti paskirtį, darniai įkomponuota į aplinką. Kompozicija asminetriška, fasaduose vyrauja aklinos plokštumos, atskleidžiančios vidaus struktūrą. I-ojo aukšto sienos šiek tiek įgilintos, virš jų esantys iškiši tūriai teikia pastatui lengvumo, ekspresijos. Plokščius stogus juosia aukšti parapetai, apdailinti tamsiai anoduoto aliuminio lakštais. Interjero apdaila daugiaspalvė. Atviros metalo struktūros/konstrukcijos labai pagyvina salių interjerą, teikia jam šiuolaikiškumo. Jos sodrios raudonos spalvos gražiai kontrastuoja su baltomis sienomis. Pagrindinis lankytojų srautas laiptais nukreipiamas į dviaukštę nuolatinės ekspozicijos salę. Antrame antresoliniame aukšte yra mažesni eksponatai, kuriems nereikia platesnės erdvės. Nuo antresolės atsiveria bendras parodos vaizdas. Ekspozicijos salės, prisitaikant prie sklypo reljefo, yra išdėstytos terasomis.
Viso pastato tūris yra horizontalus: plokščias stogas ir nukirsti korpusų kampai sušvelnina stačiakampį eksterjero ir interjero tūrių bei erdvių geometriškumą. Pastato architektūra ne tik tinkamai išreiškia jo praktinę paskirtį, bet ir natūraliu didingumo bei paprastumo santykiu, glaudžiu ryšiu su įspūdinga gamtine aplinka sukelia pakilią, šventišką, optimistišką nuotaiką. 1980-1985 m. parodą aplankė 1,6 mln lankytojų. Savaime suprantama, kad per keliasdešimt metų pasikeitė parodas bei renginius organizuojančios Litexpo poreikiai, tad pirmąjį komplekso pastatą teko rekonstruoti, pastatyti jį dydžiu gerokai lenkiančius naujus, tačiau ypač reiškingam NATO susitikimui galbūt pasitarnaus ir senieji LLŪPP’o rūmai.
(Pabuvoti Lietuvos liaudies ūkio pasiekimo parodos rūmuose (dab. pirmasis Litexpo komplekso pastatas) mums talkino AIDAI.LT fotoarchyvas.)
