Mūsiškis autobusas, pilnas lietuvaičių turistų, neskubėdamas rieda iš nuostabaus Žaliojo kanjono link Antalijos pakrantėje įsikūrusio Manavgato miesto, kuriame laukia viena šio regiono įdomybių – galinga Merkez Külliye Camii mečetė. Tai didžiausia musulmonų šventovė Antalijos pakrantėje, baigta statyti 2004-ais. Statyba buvo nepigi – atsiėjo tris milijardus turkiškų lirų, kuriuos visus, kaip teigiama turkiškuose informacijos šaltiniuose, paaukojo tikintieji. Šalia mečetės iškilę keturi iš tolo matomi minaretai, kurių kiekvieno aukštis 60 metrų. Mečetės centre – 30 metrų aukščio didysis kupolas, apsuptas dar 27 mažesnių kupolų. Vienu metu mečetėje gali melstis net keturi tūkstančiai maldininkų.
Maniškei akiai mečetės padaila pasirodė kiek raiboka, nors tą patį kuris nors turkas galėtų pasakyti apie mūsiškes katalikiškas šventoves, kuriose neretai mirga-marga paauksuoti angeliukai bei pagražinimai. Na, o Merkez Külliye Camii mečetės koloritas yra baltos, raudonos ir mėlynos spalvų derinys, išraiškingi rytietiški motyvai, vitražai, paišyba, minkšti kilimai – viskas liudija iškilmingą ir šventinę atmosferą. Beje, mečetėje yra puiki akustika, būtina didelei miniai girdėti dvasininko žodžius pamaldų metu. Priešais mečetę yra apsivalymo paviljonas, kuriame tikintieji mazgoja ir kojas, kad mečetėn žengtų švarūs kūnu ir siela, na, o pats paviljonas irgi dailiai išpuoštas analogišku mečetei stiliumi. Žengti šventovėn privalu be apavo, todėl prie įėjimo yra specialūs stelažai maldininkų avalynei, tad ir mes pareigingai nusiavėme, prieš žengdami į Merkez Külliye Camii. Moterims privalu apgobti galvą skarele, kurios duodamos prie įėjimo.
Mečetę galima aplankyti nemokamai, tad dažna turistinė agentūra, organizuojanti turą po Antalijos regiono grožybes ir įdomybes, naudojasi proga atvešti į šią šventovę turistų grupes. Kitatikiams – ne musulmonams – leidžiama patekti vidun, paisant privalomų lankymo taisyklių. Na, o mes matėme musulmonus, rūpestingai apsiprausiančius hauze – taip vadinamas apsivalymo/apsiplovimo paviljonas – prieš lankymąsi mečetėje maldai. Pats hauzas panašus į žiedą, originalus ir toks autentiškas, kad pirmas aplankantis įspūdis, jog tai nesusijęs su mečete statinys, galbūt net gerokai už ją senesnis, tačiau tikrovė kita. Link pagrindinio įėjimo į mečetę veda 24 laiptukai iš abiejų pusių. Beje, žodžio Külliye svarba mečetės pavadinime yra išskirtinė: Külliye kilmė susijusi su arabišku žodžiu Kull, reiškiančio visumą komplekso statinių aplink mečetę, valdomų vieningos religinės bendrijos, įkurtos Vakif‘o (fondo) pagrindu. Kompleksą sudaro keletas statinių: medresė, kepykla, hamamas (pirtis), virtuvė ir kiti specifiniai statiniai labdaringai bendruomenės veiklai. Külliye tradicija/principas būdingi Seldžiukų, ypač – Osmanų imperijos, taip pat Timuridų architektūriniam paveldui.
Lankantis musulmonų šventovėse, svarbu suprasti michrabo (arabų kilmės žodis, reiškiantis šventovę) reikšmę: mečetėje tai yra niša sienoje, atkreipta į Mekos pusę ir išpuošta ornamentiniais raižiniais, inkrustacija, piešiniais. Viršuje michrabas apipavidalintas strėlių pavidalo papuošimais. Michrabas turi būti ryškiai apšviestas: natūralia šviesa per langus kupole arba šviestuvu, nukarančiu iki michrabo vidurio. Įdomu tai, kad islame draudžiama vaizduoti ne tik dievybę, bet ir bet kurį gyvą padarą, tad sienos dekoruojamos geometrinių arba augalinių formų raštais. Išvysti islamo išpažintojų maldos namus buvo tikrai įdomu ir šiek tiek egzotiška, nes šventovę prižiūrintys asmenys gali ir piktokai riktelėti, jei jiems nepatiks kurio nors atvykėlio elgesys, galbūt pasirodęs jiems nepagarbiu. Matyt, ne veltui gidės bus pačioje Antalijos aplankymo pradžioje mus įspėję, kad Turkijoje patartina būti apdairiu ir santūriu, jei nenori įsivelti į ginčą su karštakošiais turkais, kuriame atvykėlis visuomet būna neteisus. O štai Merkez Külliye Camii lankymo architektūriniai įspūdžiai – patys nuostabiausi, tad ir jus kviečiam šios musulmonų šventovės vidun.
Apsilankyti Turkijos regione Antalija esančio Manavgato miesto Merkez Külliye Camii mečetėje mums talkino AIDAI.LT fotoarchyvas.
