Vargu ar berasi nors vieną vilnietį arba sostinės svečią, kuriam neteko būti Centriniame knygyne, tad belieka priminti, kad šis pastatas kiek keistokai yra atitrauktas nuo Gedimino prospekto. Taip jau yra, kad “šventa vieta” ilgai tuščia nebūna, tad nesunku susiprotėti, kad priešais Centrinio knygyno pastątą esančio skverelio vietoje kadaise būta namo. Šiandieną šio Lietuvai svarbaus pastato buvimą teliudija nedidukė atminimo lentelė, primenanti, kad Antrojo pasaulinio karo audrų nusineštame name kadaise posėdžiavo Lietuvos taryba. Bandykim trumpai prisiminti išskirtinio mūsų istorijai pastato likimą, bei kito namo iškilimą pokariu. Lietuvos Tarybos namo (buv. Garnizono kazino (tarpukariu)) likimo fotografinė istorija: nuotraukoje viršuje – namas ~1925-ais; sudegęs ir apgriautas 1944-ųjų mūšių metu (1947-ųjų nuotrauka); ardomas 1949-ais; būsimo pastato vieta 1949-ais; pastato, kuriame įsikūręs Centrinis knygynas, statyba 1951-ais; Centrinio knygyno atidarymas 1952-ais; Centriniame knygyne ankstyvuoju sovietmečiu; pastatas 1960-ais.
Po mūšių 1944-ųjų liepą.
Baigiamas griauti 1949-ais.
Prasideda kito pastato statyba 1951-ais.
Pastatas, kuriame ilgam įsikurs Centrinis knygynas (tebeveikia ir šiandieną), iškils 1951-ais.
Centrinės universalinės parduotuvės (vėliau – “Vaikų pasaulio”) bei parduotuvės “Aidas” kaimynystė Centriniam knygynui irgi pasitarnavo.
Centrinis knygynas netruko tapti daugybės bibliofilų “Meka”.
Knygyno interjero puošybai nestokota išmonės ir negailėta lėšų (7-as deš.)
Pabuvoti Vilniaus praeityje mums talkino AIDAI.LT fotoarchyvas.
