Koplyčios paskirtis buvo pakeista į gyvenamąją: buvo įrengti butai, nors pastate, kurio didžiąją dalį sudaro laiptai, lygaus ploto – vos keli kvadratiniai metrai, tačiau gyveno žmonės. Pastatas nešildomas, jame gyventa neilgai, o ~1970 m. iš tokių patalpų gyventojai buvo iškeldinti.
Kristaus laiptai – kopija, kurių originalas yra Romoje: legenda sako, šiuos laiptus į Romą atsivežė Romos imperatoriaus Konstantino motina Elena. Ji, nuvykusi į Jeruzalę, liepė išardyti Pontijaus Piloto rūmų laiptus, kuriais Kristus vestas į teismą, atvežti juos į Romą, ir surinkus virš jų pastatyti koplyčią. Lietuvoje laiptų kopija įrengta XVIII a. pradžioje, laiptuose yra 28 pakopos, kuriose – stiklinės kolbos su šventąja žeme iš Jeruzalės. Laiptai ypatingi: kiekvienu laipteliu lipama keliais. Kita tokia koplyčia yra Tytuvėnų vienuolyno kieme.
Nei kiek neabejoju, kad daugybę kartų buvote šalia šios, šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblyje esančios koplyčios, tad darsyk pasidairykite nuotraukų dėka: nuotraukos (viršuje) kairiajam plane matome Kristaus laiptų koplyčią mūsų dienomis.
Pirmojo pasaulinio karo periodo atvirutės centre matom baltą Kristaus laiptų koplyčios bokštelį.
Maldininkai koplyčios viduje tarpukario metais.
Pabuvoti Vilniaus praeityje mums padėjo AIDAI.LT fotoarchyvas.
