Karoliniškės – pirmasis tipinis Lietuvos miestų rajonas, skirtas „darbo žmonių plačiosioms masėms“, tad jame nei architektūrinių grožybių, nei ypatingo jaukumo tikėtis neverta, nors funkcinis gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų balansas išsaugotas, mat anuomet apie sugrūstukus-„perkūnkiemius“ dar nei nesapnuota. Kadaise šio rajono gyventojai galėjo džiaugtis žiemos teikiamais sporto malonumais dabartinio Vilniaus vakarų aplinkkelio vietoje, pasivaikščiojimams rasdavo vietą „Pasakų parke“ takuose, nusidriekusiuose vešliame šile Neries pakrantėje.
Mes gi atvažiavom ne vaikštinėti, grožintis „Pasakų parko“ skulptūromis, o pasisvečiuoti pas tetą Stefą, tad susirandame galingą bloknamį, dar neapšiurusį kaip šiandieną, ir tvirtai užspaudę nosis, gindamiesi nuo šiukšlių vamzdžio skleidžiamo aromato laiptinėje, skubam į butą pirmame monstriuko aukšte. Sulindę į ankštą koridorių, vargais negalais nusimetam viršutines drapanas, pasistumdę alkūnėmis, nes ir taip jau siaurą patalpą dar labiau sumažina galingas prieškambaris „Vikis“, talpinantis aibę rūbų ir apavo.
Dirstelim „kišeninėn“ virtuvėn, kurios langas žvelgia į vagišių džiaugsmui bemaž pažeme įrengtą pirmojo aukšto balkoną, jame aptinkame baltai dažytą savadarbę spintą įvairiems rakandams. Rankas plausimės mažutėliame vonios kambaryje, kuriame išsitenka tik nedidukė vonia, kriauklė ir keistai atsikišęs iš sienos gyvatukas, virš kurio teta Stefa dar ir spintelę įkišo, tad tokiems ilgšiams, kaip aš, tenka būti itin atsargiems, kad tą spintelę pečiu neužkabintų, ir nenumestų su visa gausia jos manta.
Mažutėlėje virtuvėje vargais-negalais išsiteko net ir staliukas, tad tarp jo ir viryklės telikęs kokio pusmetrio tarpas šeimininkei suktis, gi prie kitos sienos rikiuojasi visa spintelių plejada, taigi norint atsisėsti prie staliuko, teks pradžiai bent pilvą įtraukti, kad įsisprausti į siaurą plyšį prie stalo. Tokia virtuvė – totali buities tragedija, nors jau geru „kvadratu“ didesnė, nei maniškių senelių miniatiūrinė virtuvėlė kooperatiniame Antakalnio daugiabutyje, o jau lyginant su žirmūniškio devynaukščio virtuvės parodijomis, kukli tetos Stefos buto virtuvė – tikri palociai.
Nebesistumdykim toje virtuvėlėje, dirstelim į koridoriuje link virtuvės įrengtas sienines spintas, ir žengiam į svetainę, turinčią neginčijamą privalumą – išėjimą į prie virtuvės lango įrengtą balkoną. Kambarys pereinamas, lubų aukštis duokdie pustrečio metro – minimumas pagal sovietines statybines normas. Grindys visose patalpose uždengtos linoleumu, mat nėra čia ko ponus vaizduoti, ir džiaugtis kiek jaukesnėmis bei šiltesnėmis dažytų lentų grindimis. Už svetainės – nedidukas tamburėlis, iš jo pateksime į du miegamuosius, o tiesiai priešais mus – durys į tarp kambarių įrengtą sandėliuką: ši patalpa ypač vertinga nekasdienio naudojimo rakandams susidėti, nes rūsyje esančiame sandėliuke nieko vertingesnio laikyti neverta – nuolat šniukštinėja ilgapirščiai.
Iš tamburo žengiame į vieną miegamųjų, kurio langas žvelgia į šulinio tipo kiemą, apsuptą daugiaaukščių bloknamių, tad saulės spindulėlis į kambarį užklysta tik porai valandų. Kitas miegamasis jau turėtų turėti „vipinį“ statusą, nes šalia jo įrengta lodžija, tiesa, taip neaukštai prie žemės, kad teta Stefa nekantriai laukia galimybės lodžiją įsistiklinti, taip apsisaugant nuo nekviestų svečių, nors tuomet pačiame kambaryje bus išties tamsoka.
Mes šįkart, o ir praėjusį kartą, ilgokai vaikštinėjom po sovietmečiu gausiai pridygusių bloknamių butus-„šedevrus“, tad trumpai priminsiu tokių namų atsiradimo šiame sviete istoriją: prancūzo inžinieriaus Raimondo Kamuso pokariu užpatentuota stabiaplokščių namų statybos sistema, vėliau pavadinto “Kamus sistema” tapo tikru proveržiu greitos daugiabučių statybos srityje: stambiaplokščiai kilo Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV, ypač daug jų pastatyta Švedijoje, kur buvo įgyvendinama milijono butų (siekta pastatyti milijoną butų per 10-į metų) programa.
Pirmieji Vilniaus stambiaplokščiai namai kilo šalia didelių industrinių įmonių: Grąžtų gamyklos, “Elfos”, vadinamųjų penkiukių/”piatiorkių” dab. Ševčenkos, Naugarduko, Vytenio, Birželio 23-osios gatvių ribojamame kvartale – įkurtuves ten imta švęsti nuo 1960 m. – netrukus imtasi kvartalo prie dab. Geležinio Vilko ir Gerosios Vilties gatvių, vėliau atėjo Antakalnio eilė (45-i namai per dvejus 1963-1965 – metus), stambiaplokščiai šiek tiek tobulėjo, patogėjo ir butų planavimas. Vilniškiai Savanorių prospektas, Karoliniškės, premijuotieji Lazdynai, Fabijoniškės, Justiniškės, Viršuliškės, Pašilaičiai – tai vis rajonai, kuriuose dominuoja stambiaplokštė statyba, tačiau visgi pasitvirtino geležinė taisyklė: kur greitai, ten anaiptol ne visuomet kokybiškai.
Stambiaplokščių statybos kokybę lemia du pagrindiniai veiksniai: paties statybinio elemento gamybos kokybė kombinate/ceche, ir gana sudėtingos savąja struktūra/technologija siūlės tarp statybinių elementų užtaisymas, kuris, deja, dažnai šlubuodavo. Šiandien dirstelėję į dažną Karoliniškių stambiaplokštį, išvysime visomis kryptimis susikilinėjusias išorinių sienų plokštes, o per siūles besiskverbianti drėgmė yra nereto buto stambiaplokštyje nelaukiama “draugė”. Neabejotina viena: prieš keliasdešimt metų statytus šimtus stambiaplokščių senai laikas renovuoti, paverčiant juos jei ne komfortabiliais būstais – nepatogaus patalpų planavimo pakeisti dažniausiai nebeišeis – tai bent atspariais drėgmei ir šaltukui. Drįsčiau teigti, kad kartais “blokiniais” vadinami stambiaplokščiai renovuoti niekuo nenusileistų dabar greitomis lipdomiems “blokeliniams” daugiabučiams, neretai prastesniems garso izoliacijos atžvilgiu: pelnas ir kokybė juk ne draugai.
Tokią išsamią, vaizdingą ekskursiją po tipinius sovietmečio daugiabučius surengiau neveltui, nes kitąkart lankysimės jau ne eiliniam „darbo žmogui“ skirtuose būstuose, o suksim ienas į partiniams funkcionieriams iš išsitarnavusiems biurokratams ar prakutusiems prakybininkams suręstus daugiabučius prestižinėse vilniškėse Balio Sruogos (anuomet – Igno Gaškos) bei Žirgo gatvėse – turėsite galimybę atrasti „lygesniems“ skirto būsto skirtumus nuo prištampuotų „plačiosioms masėms“.
Apsilankyti Vilniaus praeityje mums talkino AIDAI.LT fotoarchyvas.
