Garbūs ir išprusę antropologai bei arboristai visgi neapčiuopia neoliberalių žaidimų “žaliąja”, “pilkąja” ir visomis kitomis bangomis esmės, kurią bandysiu trumpai pakomentuoti, ir pakviesti jus į išties žaliausią Europoje sostinę, kad ir sugniaužtą imperijos glėbyje. Taigi, sostinę ne vieną dešimtmetį vairuojančių, Vilniuje šaknų neturinčių, veikėjų veiklos/veikos esmė:
- Naikini brandžius medžius – tratini (vilniečių) pinigus;
- Taisai raunant kelmus sugadintas komunikacijas – tratini pinigus;
- Kloji menkos kokybės trinkeles – tratini pinigus;
- Taisai tas “papigiaiskas” trinkeles – tratini pinigus;
- Rengi projektus įvairių spalvų bangoms – tratini pinigus;
- Sodini atvežtinius medeliukus (Lietuvoje niekas juk negali sodinukų užauginti…)- tratini pinigus;
- Keiti į nepatręštą žemę įkištus, neprižiūrėtus sodinukus – tratini pinigus.
Tiesa, yra dar ir kitas kelias: pasiunti kiemsargį šluoti nenupjautų brandžių medžių lapus, retsykiais juos dar ir apgeni, bet šis būdas oi koks keblus, kiek sunkių pamąstymų ir opių problemų keliantis…
Na, o keliausime į aštuntojo dešimtmečio pradžios Vilnių – įkvėpkite gaivų liepų kvapą, atsipūskite nuo kaitros brandžių medžių paunksmėje. (Nuotraukoje viršuje – Vilniaus universiteto Sarbievijaus kiemas.)
Gedimino kalno žaluma.
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią apkabinusi lapija.
Universiteto Didysis kiemas dar nenutrinkelizuotas.
Dabartinės Prezidentūros, o anuomet Meno darbuotojų rūmų kieme veši žaluma.
Žalumoje skendi Antakalnis ir Žirmūnai, kurių paplūdimį matome pirmajam plane.
Žirmūnų žaluma.
Prospekto liepos.
Medžiai puikiai derėjo prie istorinių architektūros paminklų.
Vilniaus panoramose akį džiugino gausūs žalieji plotai.
Apsilankyti Vilniaus praeityje mums talkino AIDAI.LT fotoarchyvas.
