Prisimindami herojišką Aukščiausios Tarybos gynimo metą 1991-aisiais, valstybingumo atkūrimą kovo 11-ąją, ne vienas peržiūrėsim iškalbingas dokumentines kronikas, kuriose įamžinti Tarybos gynėjai bei patys deputatai, išvysime jos interjero vaizdus, mintimis pabuvosime su nuolatinę įtampą ištvėrusiais Tarybos nariais. Šiandien nusikelsime į Lietuvos valstybingumo atkūrimo priešaušrį, ir pavaikščiosime po rūmus 9-ajame dešimtmetyje, atrasdami įdomias jų architektūrines ir menines ypatybes. Meno kūriniams Taryboje skirsime dar vieną kelionę jau netrukus, o dabar baikim įžanginę dalį: antai, kiemo gilumoje, mums jau atveriamas pagrindinis įėjimas – eime!
Aukščiausios Tarybos rūmai – keturių aukštų, stačiakampio plano, su reprezentaciniu vidaus kiemu (dalinai atviru per I ir II aukštus) link dabartinės Nepriklausomybės (rūmų pastatymo metu – Tarybų) aikštės. Rūmų kompozicija simetriška, taisyklinga, perėjimą į vidaus kiemą skaldo dideli stačiakampiai pilioriai, laikantys viršutinius aukštus, virš perėjimo – kesoninės lubos. AT rūmai pastatyti 1982 m., vadovaujantis Algimanto ir Vytauto Nasvyčių bei Roberto Stasėno projektą, nuo 1983 m. juose vyko AT sesijų posėdžiai, veikė AT prezidiumas, posėdžiavo AT nuolatinės komisijos, sovietmečiu į AT buvo renkama net 350 deputatų, tačiau daugumos jų savarankiškumas buvo nuosaikus – veiklos gaires brėždavo kompartijos bonzos. Rūmai pasižymi eksterjero ir interjero kompozicijos vienove. Fasaduose vyrauja ryškus piliorių, plokščių ir langų ritmas: viršutiniame IV aukšte jis tankesnis, I ir II aukštai sudaro vieną tarpsnį, IV aukštas kiek iškišas – tai teikia pastatui lengvumo.
Pagrindinis įėjimas į rūmus buvo kiemo gilumoje, rūmų šiaurinėje dalyje yra posėdžių salė su erdviomis fojė, kitoje rūmų pusėje – 700 vietų sesijų salės rizalitas. Bendras rūmų plotas 9000 kv.m, tūris 50.000 kub.m. Karkasas surenkamojo gelžbetonio ir metalo konstrukcijų, piliorių žingsnis 7,2 m., išorinės sienos – netipinių gelžbetonio plokščių. Fasadai apdailinti granitu, dekoratyviniu tinku, plokštės dažytos. Langų stiklas veidrodinis, toninis. AT rūmai pagrindiniu fasadu atgręžti į prospektą, nedidelė aikštė prieš pastatą sujungta su erdviu paradiniu kiemu, kurio gilumoje – centrinis įėjimas į pastatą. Patalpos suskirstytos į dvi pagrindines dalis: centrinę vietą užima posėdžių salės erdvė, nuo jos į abi puses apie kiemą sutelktos – per visus keturis aukštus – tarnybinės patalpos.
Vidus apdailintas dolomitu, medžio plokštėmis, austiniais apmušalais, kilimais. Grindys poliruoto granito, marmuro, teraco mozaikos, parketo, rūmų interjere vyrauja šviesios spalvos. Interjero ir eksterjero dailės kūriniai glaudžiai siejasi su architektūra, jos erdvėmis ir formomis, pabrėžia pastato valstybinė reikšmę, stiprina meninį turinį: vitražo dailininkas K.Morkūnas, skulptūrinių reljefų – S.Šarapovas.
Apsilankyti Aukščiausiosios Tarybos rūmuose mums padėjo AIDAI.LT fotoarchyvas.
