Klaipėda turi savąjį vilniškės vaikų kavinės “Nykštukas” analogą – vaikų kavinę “Du gaideliai”, kuriai irgi buvo lemta pamiršti vaikų juoką: paskaitykim prieš dešimtmetį surašytus klaipėdiečių prisiminimus apie vaikų pamėgtą kavinę, ir poros nuotraukų dėka į ją užsukim.
“Eidavom su visa seima ten pietauti savaitgaliais, buvo pati megstamiausia mano vieta. Teko karta lankytis ir vyresnese klasese
vaikysteje kelis kart per metus – savaitgaliais ar per vaiku – draugu, giminiu gimtadienius. is meniu ypac istrigo zele ir plakta giretinele – suvalgydavau ne po viena porcija. dar db patinka architektura ir interjeras su freskomis.
Lankydavausi su mama, man buvo 5 metai. Prisiminimai labai malonūs, nes būtent ten rodydavo Tom and Jerry filmuką. Ši vieta primena vaikystę..
Beveik kiekviena sekmadienį 1993-1996 metais tikrai lankydavausi. Pamenu ten švenčiau ir savo trečią gimtadienį. Ir atsiminimai labai geri. Ir buvo labai liūdna kai užsidarė.
Tai buvo vienintelė vaikų kavinė, kur raminamai salėje čiurleno šaltinis, buvo daug gaivinančios žalumos visa aplinka klegėjo nuo vaikų juoko ir skanaus čepsėjimo.Labai mėgome su vaikais šią vietą,eidavome nedažnai, bet tai būdavo šaunūs pasivaikščiojimai ir pietūs
atsimenu, kad gerdavom pieno kokteilius ir galėdavau žaisti su kitais vaikais. Daug atsiminimų neišlikę, nebent iš tėvų pasakojimų.
Šioje kavinėje lankydavausi vaikystėje, kai buvau 3-7 m. Dažniausiai ten keliaudavau su mama ir jos drauge bei draugės vaiku. Tai buvo mėgstamiausia mano vaikystės kavinė, kurioje pamenu kažkokį baseinėlį vidurį kavinės, prieblandą.. Labai mėgdavau želė drebučius su grietinėle 🙂
Dažnai ateidavau su tėvais , tačiau dažniausiai ten būdavo švenčiami gimtadieniai.
Su mama, močiute, drauge… Vaikystėj buvo didelė atrakcija, nes buvo fontanas ir šiaip vaikų kavinė su mažais baldeliais, paskui kažkaip nebe taip fainai buvo. Kažkada mokykloj su drauge buvom, tipo drauge pietauti, tai irgi nebe tas.
Vaikysteje eidavome ten su tevais, nepamenu, tiesa, bet jie tvirtina, jog daznai. Atsimenu, tik kad budavo prieblanda. Valgydavome ledus. Karta, velgi pasakojo tevai, vaiksciojau po kavine ir is visu lankytoju misrainiu graibsciau konservuotus zirnelius.
Kadangi vaikystėje negyvenau Klaipėdoje, tai lankytis neteko, bet visgi iš savo draugų girdėjau labai ilgesingų atsiliepimų apie Du gaidelius. Jie pasakojo, kad tai buvo vieta, kurią būtinai reikėdavo aplankyti per rugsėjo pirmosios šventę su visa šeima, o šeimyniniai jaukūs savaitgaliai taip pat neapseidavo be Dviejų gaidelių.
Išskirtinėm progom atvesdavo mama, būdavo kaip ritualas, atitinkamai valgydavau tik man labai patinkančius žemaičių blynus ir ledus.
Kavinė buvo netoli darbo vietos, tai gana dažnai eidavome valgyti pietų. Pirmieji įspūdžiai gana pritrenkiantys, kavinė su gyvu vandens “upeliu” jaukumą suteikdavo ir neįprasti baldai su žemomis kėdutėmis, asortimentas nors ir pritaikytas vaikams,bet įvairus. Labiausiai įsimintina, tai tradiciniai ryto kavos gėrimai, šalia kavinukėje “Du gaideliai” su nuostabia kava, pieno kokteiliais, ir žaviais pyragėliais. Vykdavo prie aukštų staliukų gyvi pokalbiai su literatais, dailininkais, kiekvienas turėjome savo vietas ir palaukdavome, kada atsilaisvins , o kai kada tik puodukui vieta, nes buvo tik stovimos vietos, ir nesukeldavo jokių problemų. Ateidavome visas bibliotekos kolektyvas prieš darbą “susitikimo vietos pakeisti negalima” , o kai jau prasidėjus vasarai gal būt pirmieji išnešdavo staliukus ir kėdes į lauką gerti kavą su plakta grėtinėle vienas malonumas, o dar ir trumpi pokalbiai, suartindavo kolektyvą.Prisiminimai su nuostalgija apie tuos laikus nes “Du gaideliai” populiarūs buvo netik miesto vaikams ir suaugusiems , bet ir atvažiuodavo ekskursijos iš visos Lietuvos.
Lankiausi su sūnėnais maždaug nuo 1970 m. Vėliau ši kavinė tapo mano dukters (gimusi1980m.) mėgstamiausi vieta po pasivaikščiojimo parke. Kavinei tapus “KATYTE” ją lankėme su anūku. Jis ir dabar prisimena puikų klouną, kuris žaisdavo su vaikais. Prie kavinės visada būdavo eilės lankytojų, Čia gamino puikų maistą, labai patiko sienų tapyba.
Lankiausi ten, kai buvau labai maža, todėl prisiminimai nėra labai ryškūs. Eidavome ten kartais su tėvais. Taip pat kelis kartus ten vyko mano vaikystės draugų gimtadieniai. Prisimenu, kad ten būdavo labai linksma: daug vaikų, smagi muzika, įvairūs renginukai vaikams. Taip pat pakankamai vietos šėlti ir žaisti. Kitaip tariant – tikras vaikų pasilinksminimo rojus tuo metu,
Eidavau ten su tėveliais būdama kokių 3-5 metų turbūt. Atsimenu nuostabią sriubą su frikadelėm ir tai, kad ten būdavo galima piešti, per TV nuolat rodydavo Disney’jaus filmukus (Ančiukas Donaldas ir t.t.). Vėliau, kai Du Gaideliai tapo Kytės Virtuve, taip pat teko lankytis. Tuomet buvau gal 9tokė ar 10tokė. Vieta taip pat patiko, savo paskirtimi nebuvo pasikeitus – tai vistiek buvo vaikų ir tėvelių kavinė (o ne tėvelių ir vaikų :))) ). Labai patiko, kad kiekvienas stalas buvo įrengtas lyg atskiras kambarys.”
Apsilankyti Klaipėdos praeityje mums padėjo AIDAI.LT fotoarchyvas.
Jei norite skaityti daugiau tokių publikacijų, tapkite AIDŲ prenumeratoriumi / prenumeratore jau dabar!
