Jau esame lankęsi vienoje-kitoje Vilniaus bažnyčioje, kuri smarkiai kentėjo sovietinių valdininkų valia, matėme nugriautas vilniškes koplytėles, tačiau dar menkokai aptarėme carinio režimo brutalumus katalikiškų šventovių atžvilgiu. Atėjo laikas prisiminti sakralųjį pastatą, kurį nušlavė negailestingos caro valdininkų užmačios. Vilniaus Šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia stovėjo netoli dabartinio Halės turgaus. Skvero tarp Visų Šventųjų, Arklių ir Karmelitų gatvių vietoje būta Basokų turgaus aikštės, įrengtos 1877-ais metais nugriautos Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčios ir basųjų karmeličių vienuolyno bei jų sodo vietoje. Į Lietuvą basieji karmelitai atvyko XVII a., jų pastatytos bažnyčios Vilniuje buvo Šv. Teresės (šalia Aušros Vartų) ir neišlikusi Šv. Juozapo sužadėtinio (baigta statyti 1668 m.), o šalia bažnyčios buvęs vienuolynas metais įsteigtas 1638-aisiais. Po 1863 m. sukilimo sekusių represijų pasėkoje bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti, o 1873-ais metais vienuolynas panaikintas, pati bažnyčia nugriauta iki pamatų. Pastačius Halės turgaus pastatą, Basokų prekyvietė buvo panaikinta, aikštė apsodinta, o miestui priklausę prekybos nameliai išdalinti kitoms prekyvietėms. Šiandieną buvusioje bažnyčios vietoje esantis skveras pavadintas šv. Juozapo vardu. (Nuotraukoje viršuje – Šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia ~1873 m.)
Šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia ~1876 m.
~1876 m.
Griaunama šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčia, ~1876-1877 m.
Pabuvoti Vilniaus praeityje mums padėjo AIDAI.LT fotoarchyvas.
Jei norite skaityti daugiau tokių publikacijų, tapkite AIDŲ prenumeratoriumi / prenumeratore jau dabar!
