“Pasaulį seną išardysim iš pačių pamatų, ir tuo naujai pasaulį atstatysim – kas buvo nieks, tas bus viskuo” – taip skamba lietuviškas Internacionalo vertimas. Užmojai ir vizijos – puikūs dalykai, tik kartais reikia pagalvoti, ką gi ir kaip “išardyti”, ir kur tą “naująjį pasaulį” atstatyti. Šįsyk keliausime ieškoti permainų Vilniaus senamiestyje, kurį smarkiai pakeitė ne tik karas, bet ir architektų sumanymai, kuriuos galima pavadinti prieštaringais.
Taip atrodė vilniškė Rotušės (anuomet – Teatro) aikštė XX amžiaus pradžioje.
1915-1917 m., tolumoje – Antrojo pasaulinio metu sovietų armijos subombarduoti pastatai, dešinėje matyti vartai į Imbarų turgų, kuriame žydų bendruomenė pirkdavo mėsą.
1915-1917 m. vaizdas, greta rotušės buvęs tamsus keturaukštis pastatas subombarduotas 1944 m.
Sugriauti pastatai dab. Vokiečių gatvėje, už rotušės 1944.07-08. Atkreipkite dėmesį: užrašas jau lietuviškas.
1944 m. sovietų armijos bombardavimų pasekmės.
1944 m., dešinėje – Rotušės pastatas, tolumoje matomi subombarduoti nebeišlikę pastatai dab. Vokiečių gatvės pasažo vietoje, o kairėje buvusių vietoje – dabar Šiuolaikinio meno centras (ŠMC).
Vaizdas iš Dailės parodų rūmų (dabar – Šiuolaikinio meno centas) vietoje pokariu buvusio skvero į bombardavimų sugriautą senamiestį ~1955 m. Sugriovimų mastus galite įvertinti, tolumoje matydami Šv.Dvasios bažnyčią, tarpukariu apsuptą pastatų.
Skveras būsimųjų Dailės parodų rūmų vietoje 7-o deš. pr.
Paminklas lietuviškajam Leninui – bolševikėliui Mickevičiui-Kapsukui – jau riogso, o Dailės parodų rūmų statyba dar nepradėta, 1964 m.
Dailės parodų rūmų statybos pradžia, dešinėje – Rotušės pastatas, kairėje – “traukinys” tuometėje Muziejaus (dab. Vokiečių) gatvėje, ~1965 m.
Architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas (1930-2010), inž. Romualdas Jakas. Statybai panaudotas surenkamasis ir monolitinis gelžbetonis. Rūmai pastatyti 1965-1967 m.
Rūmų antrojo aukšto planas: 1 – 200 vietų konferencijų ir kino salė (kadaise joje rinkdavosi Tikėjimo žodžio pasekėjai); 2 – fojė su paradiniais laiptais; 3 – parodų salės; 4 – didžioji parodų salė yra 24 m pločio, jos erdvė laisvai keičiama; 5. Dailės fondo administracijos patalpos, po kuriomis buvo įsikūrusi šio fondo parduotuvė; 6 – vidinis skulptūrų kiemelis, į kurį buvo galima patekti/išeiti.
Paradinė laiptinė į antrąjį aukštą, prasidėdavusi tiesiai prieš pagrindinį įėjimą, žavėjo iškilmingumu, stilingumu ir medžiagų kokybe.
Antrajame aukšte, matosi laiptinė ir vidinis kiemelis, bei ideologinis(?) paveikslas.
Antrojo aukšto skulptūrų kiemelis ir originalios durys į jį.
Skulptūrų kiemelį “rėmino”/gaubė koridorius, kuriame buvo eksponuojami dailės kūriniai.
Paroda sovietmečiu.
Parodų salė, plane pažymėta 3-uoju numeriu. Matosi skulptūrų kiemo tvoros kraštelis.
Rūmų tūris 32700 kv.m., ekspozicijų salių plotas 2050 kv.m. Sienos kompleksinio mūro, 2-ojo aukšto parodų salių sienos, išskyrus atsuktas į kiemą, yra plytų mūro, skulptūrų kiemelio – stiklinės. Dalis renesansinių rūsių su cilindriniais skliautais, dalis – su naujai įrengtomis plokščiosiomis lubomis. Didžioji salė dengta metalinėmis santvaromis. Fasadai tinkuoti šviesiu rupiu teraco tinku. I aukšto išorės ir vidaus sienas dengia pilko pjauto dolomito plokštės. Stogas dengtas skarda ir ruberoidu, sales apšviečia stoge įrengti šediniai stoglangiai. ~1974 m.
Skulptūrų kiemas, jo tvora – plytų mūro, tinkuota, dengta čerpėmis, su kaltinio metalo vartais.
Skulptūrų kiemo gyventojai sovietmečiu.
Rūmų fasadai monumentalūs ir plastiški, bandyta atkartoti senamiesčio pastatams būdingus tūrius ir ritmą: kiek šis sumanymas pavyko – spręskime kiekvienas pats.
II-ojo aukšto vidinis skulptūrų kiemelis sovietmečiu.
Vitražas (dail. Algirdas Dovydėnas) vestibiulio lange įrengtas taip, kad būtų gerai matomas ir iš gatvės.
1971 m. rūmų kūrėjai apdovanoti SSRS Ministrų tarybos premija, 1985 m. rūmai rekonstruoti, nukeliant rūbinę ir sanmazgą iš pirmojo aukšto į rūsį.
Aikštės vaizdas vėlyvuoju sovietmečiu, ~1989 m.
Projektuodamas pastatą, architektas pažemino II aukšto fojė tūrį, kad iš aikštės prieigų būtų gerai matomas Visų šventųjų bažnyčios bokštas, tačiau Šiuolaikinio meno centras ir dabar daugelio traktuojamas senamiesčio svetimkūniu.
Šiandieną Šiuolaikinio meno centras yra remontuojamas, o pabuvoti jo praeityje mums padėjo AIDAI.LT fotoarchyvas.
Jei norite skaityti daugiau tokių publikacijų, tapkite AIDŲ prenumeratoriumi / prenumeratore jau dabar!
