Ragauti kavos ir šiurpiai atskiesto konjako keliaujam į vilniškę “Astoriją”, nes viešbučio rekonstrukcija, o ypač jo rūsyje įrengtas restoranas tapo tikru 9-ojo dešimtmečio pradžios architektūriniu įvykiu: neįprastų spalvų, formų bei veidrodinių paviršių prisodrinta erdvė pasižymėjo dar nematytais deriniais. Įgyvendinant architektūrines idėjas, svarus indėlis buvo dizainerio Jono Gerulaičio, sukūrusio unikalias vienetines baro ir restorano kėdes, veidrodžius-indaujas, stalus, ekspozicinius baldus. Devintojo dešimtmečio pradžioje į sugrįžusį dėmesį istorizmo formoms visuomeniniuose interjeruose buvo žiūrima dvejopai: gausiai taikomos daugiau formalios nei semantinės struktūrinės istorinės aliuzijos, be to, išskirti meniškai išbaigti, vieningos kompozicijos interjerai. Tokiems vykusiems pavyzdžiams priskirtina ir „Astorija“, kurios interjero ašimi tapo šiuolaikiška istorinio žodyno interpretacija. Objektas 1984 m. architektų sąjungos apžiūroje buvo apdovanotas kaip geriausias interjeras, o meniniu įtaigumu „Astorija“ lyginta su ketvirčiu amžiaus anksčiau atsiradusia modernistine „Neringa“. Išraiškingas ir ekstravagantiškas interjeras liudijo vėlyvuoju sovietmečiu besiformuojančius prabangos poreikį ir vartotojiškumą.
Apsilankyti Vlniaus praeityje mums padėjo AIDAI.LT fotoarchyvas.
