Mudu dažnokai pasišnekame, nes manasis pažįstamas – negaliu pasakyti, kad esu puikiai jį perpratęs, bet matėmės išties daugelį kartų – tikrai įdomus pašnekovas, galintis paporinti įvairiausių istorijų apie savąją margą praeitį. Kaip ir dažnas, jis labai mėgsta girtis savaisiais pasiekimais, ir gali iki užkimimo vardyti įspūdingus laimėjimus įvairiose srityse: architektūroje, mene, muzikoje, saviveikloje, sporte, nepamiršdamas ir statybos, restauracijos, pramonės, energetikos, kelių tiesimo ir dar daugelio gyvenimo sričių. Tiesa ta, kad apie savojo pažįstamo praeitį esu pats skaitęs ne vieną dešimtį knygų, ir puikiai moku atskirti grūdus nuo pelų – ditirambus ir panegiriką nuo trūkumų ir ydų. Visgi keleto savųjų bruožų minėjimo manasis nuolatinis pašnekovas vengia it nelabasis kryžiaus, nes jie kaipmat pakeistų dažno politinio daltoniko – žmogaus, matančio tik vieną laikmečio ar reiškinio pusę – pamėgtą romantišką ir idealizuotą sovietmečio įvaizdį. Kita vertus, tik naivuolis, veidmainis arba apgavikas yra pasirengęs manąjį pažįstamą nutapyti vien juoda bei pilka spalvomis, ir tik toks pat išverstaskūris imtųsi sovietmetį tapyti pakiliu visų vaivorykštės spalvų spektru. Tegul jau neužsigauna manasis pažįstamas-sovietmetis, kad šįkart panarpliosiu jo bruožus, kuriuos dažnas sovietofanas yra linkęs nematyti ir nutylėti. Nesilygindamas į nuobodžias istorikų mokslines analizes, bandysiu įmanomai paprassčiau atpasakoti jums sąlygas, kuriomis dirbdami, lietuvaičiai prisitaikė prie sovietmečio ydų, kurdami, pagal anuometes galimybes stiprindami ir grąžindami Lietuvą.
Girtuokliavimas – bene geriausiai daugeliui žinoma, plačiai aprašyta Sovietmečio yda: visuomenę ji alino nuo septintojo dešimtmečio, kai alkoholiniai gėrimai imti pardavinėti daugumoje maisto prekių parduotuvių, iki vėlyvuoju sovietmečiu vykdytos gorbačiovinės „kovos su girtuokliavimu ir naminės degtinės varymu“. Kuklios Sovietmečio buities ir neįmantrių, bet daugeliui priimtinų laisvalaikio leidimo būdų fone, kiekvienam piliečiui buvo užtikrintas nebrangus ir greitas, tačiau žalingas ir žlugdantis būdas atsipalaiduoti prisigeriant. Įsigyti automobilį ar vasarnamį galėjo retas, jau nekalbant apie kooperatinį butą, o ir brangesni rūbai ar dailesni baldai dažnam buvo neįkandami dėl jų brangumo, tačiau kiekvienas dirbantysis galėjo nusiprkti butelį degtinės, kainavusį, priklausomai nuo laikmečio ir degtinės rūšies, apie penketą-šešetą rubliukų. Su girtuoklyste buvo kovojama ir alkoholinių gėrimų pardavimo ribojimais (dėl jų nutysdavo milžiniškos eilės prie stipriųjų gėrimų specializuotų parduotuvių), ir medicininio išblaivinimo įstaigos („trezvilkos“) reidais, rinkdavusiais įkaušusius piliečius ir veždavusiais juos į blaivyklą, ir siuntimu priverstiniam gydymui į specializuotus gydymo nuo alkoholizmo profilaktoriumus, ir draugiškais teismais, kurie privalėdavo apsvarstyti blaivykloje pabuvojusio bendradarbio „moralinį veidą“, ir trumpalaikiu girtuokliavusiojo sulaikymu 15-ai parų visuomenei naudingo darbo atlikimui.
Visgi, nepašalinus dar nuo carinio režimo laikų puoselėtus liaudies girdymo metodus ir tradicijas, kova su alkoholizmu SSRS atnešė tik milžiniškus šalies biudžeto praradimus dėl smarkiai ribojamo alkoholinių gėrimų pardavimo, masinius gyventojų apsinuodijimus savos gamybos alkoholiniais surogatais, naminės degtinės varymui reikalingų produktų – pirmiausia cukraus ir mielių – išnykimu iš parduotuvių lentynų, kolosalias eiles darbo metu prie alkoholio parduotuvių, ir sąlygojo daugelio nepasitenkinimą. Tik retkarčiais išlenkdavę taurelę-kitą piliečiai irgi susidūrė su alkoholio pardavimo ribojimu – „talonų“ sistema, kai pilietis mėnesio laikotarpyje galėjo įsigyti pora butelių stipriojo alkoholio (tiesa, išimtis galiojo vestuvininkams: šie galėjo įsigyti porą dėžių (po 20 butelių) degtinės, dėžę šampano ir dėžę vyno). Apie labiausiai paplitusią sovietmečio ydą galima būtų papasakoti aibę istorijų – tiek šmaikščių, tiek pamokančiai liūdnų – tačiau ilgai neapsistosime ties šia praeities bėda, nes pernelyg daug ano laikmečio negandų dar laukia prikėlimo iš užmaršties.
Apsilankyti praeityje mums talkino AIDAI.LT fotoarchyvas.
Jei norite skaityti daugiau tokių publikacijų, tapkite AIDŲ prenumeratoriumi / prenumeratore jau dabar!
