Aleksandras Puškinas buvo ne tik genialus poetas, bet ir uolus carinio režimo „nuopelnų“ liaupsintojas: pavyzdžiui, smerkė 1831-ųjų sukilimą, ir pritarė jo nuslopinimui. Vilniečiai nei kiek nesigailėjo, kai, vokiečių kariuomenei artėjant prie Vilniaus, rusų armija susirinko ir išbogino visą nešventąją trejybę: Jekateriną II-ąją (lengva kareivukams nebuvo – pasmaguriauti mėgusios carienės statula svėrė 22 tonas), nekenčiamą Muravjovą (likimo ironija, bet demontuojant paminklą, „korikui“ teko pačiam kurį laiką kyboti ant virvių), ir Lietuvoje niekada nebuvusio A.Puškino biustą. Karo, ir vėliau Rusiją supurčiusio bolševikinio perversmo audrose paminklai pasimetė.
Sovietiniai partiniai funkcionieriai, bevelydami eilinį kartą tūptelėti prieš režimą, nutarė netoli cariniu laikotarpiu buvusio A.Puškino biusto vietos, tik kiek atokiau nuo Katedros, dar sykį įrengti paminklą carizmą liaupsinusiam poetui. Šįkart Puškinas jau buvo atsigręžęs link Katedros aikštės, priešais paminklą buvo gėlynėlis ir nedidelis skverelis. Atgimimo laikais imtasi iniciatyvos paminklą iškelti iš tuometės Gedimino (dab. Katedros) aikštės pašonio į jam labiau priklausančią vietą – Markučius, kuriuose esančioje sodyboje paskutiniuosius savo metus gyveno A.Puškino jaunesnysis sūnus Grigorijus su gerokai jaunesne žmona Varvara, pergyvenusia vyrą 30-į metų. Paminklas perkeltas prie didžiulio medinio Puškinų namo – dabar jame A.Puškino literatūrinis muziejus – 1992-ais metais, ir gana gerai dera vaizdingoje buvusios Puškinų sodybos aplinkoje. Nuotraukoje viršuje: Aleksandro Puškino biustas Katedros aikštės prieigoje, pastatytas 1900-aisiais.
Carinis valdininkas stebeilijasi į A.Puškino biustą, XX a. pr.
Vokiečių kariškis žengia pro A.Puškino biusto postamentą Pirmojo pasaulinio karo metais. Galime įvertinti ir nuo paminklo iki Katedros buvusį atstumą.
Aleksandro Puškino biustas, atidengtas 1955-ais, ir stovėjęs netoli ankstesnės pirmtako vietos. Nuotraukoje: paminklas A.Puškinui 1960 m. Mergaitės, tikėtina, žengia iš Gedimino kalno papėdėje buvusio A.Šliosbergo namo, sovietmečiu paversto Moksleivių/Pionierių rūmais.
Skverelis prieš A.Puškino paminklą, 1955-1960 m.
A.Puškino biustas 1960 m.
Pabuvoti Vilniaus praeityje mums padėjo AIDAI.LT fotoarchyvas.
Jei norite skaityti daugiau tokių publikacijų, tapkite AIDŲ prenumeratoriumi / prenumeratore jau dabar!
