Šiais metais minime visuomenės ir kultūros veikėjo, rašytojo, žuvininkystės pradininko Lietuvoje ir vieno iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Putvinskio-Pūtvio (1873-10-06–1929-03-05) 150-ąsias gimimo metines.
Vladas Putvinskis-Pūtvis (toliau – Vladas Putvinskis) kilęs iš senos Žemaitijos bajorų giminės. 1894 m. įstojo į Halės universitetą ir studijavo agronomiją, tačiau mokslų nebaigė. Vėliau Vladas Putvinskis lankė žuvininkystės kursus Lenkijoje. Sukaupęs nemažai žinių ir patirties, parengė vadovėlį ūkininkams „Karpių auginimas mažuose tvenkiniuose“, Dotnuvos žemės ūkio akademijoje dėstė žuvininkystės pagrindus. Vladas Putvinskis savo dvarų ūkiuose įdiegė daug naujovių – augino lubinus, numelioravo laukus, įvedė sėjomainą, įsteigė pavyzdingą pieno ūkį, populiarino žemaitukų veislės arklius.
Vladas Putvinskis, daug prisidėjo prie lietuvybės puoselėjimo, skatino lietuvių kalbos vartojimą – pats su žmona Emilija išmoko lietuvių kalbą, rūpinosi lietuviškos spaudos platinimu. Savo dvare Šilo Pavėžupyje įsteigė didžiausią draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimo, paskirstymo ir platinimo centrą Žemaitijoje. 1899 m. Šilo Pavėžupyje, 1900 m. Graužikuose įsteigė slaptąsias mokyklas. Finansiškai rėmė Varpo žurnalą, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje Vlado Putvio vardu.
1919 m. birželio 27 d. Vladas Putvinskis kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos sporto sąjungos Šaulių skyrių, vėliau, 1919 m. rugsėjo 15 dieną, šis skyrius buvo pervadintas į Lietuvos šaulių sąjungą. 1919–1922 m. jis buvo sąjungos pirmininku.
Vladas Putvinskis parengė Lietuvos šaulių sąjungos įstatus, programą, kuriais vadovavosi šaulių sąjungos nariai. Organizacijos tikslas buvo remti Lietuvos kariuomenę kovojant už valstybės nepriklausomybę prieš išorinius priešus, veikla buvo griežtai reguliuojama Lietuvos šaulių sąjungos įstatais, kurie nustatė sąjungos vaidmenį ir funkcijas valstybėje.
Pradžioje, apie vienerius metus, Lietuvos šaulių sąjunga buvo kariška organizacija, nes to reikalavo krašto saugumas. Didžiausius laimėjimus Lietuvos šaulių sąjunga pasiekė žvalgyboje. Kovoje su vidaus priešais – bolševikų ir lenkų agentais, šauliai veikė kaip tikri mūsų valstybės sargai.
Vėlesniais metais organizacija didelį dėmesį skyrė kultūrai, sportui. Kultūros srityje Vladas Putvinskis nesitenkino paprastu šaulių ar piliečių švietimu. Jis siekė per Lietuvos šaulių sąjungą perauklėti visą lietuvių tautą, kad ji būtų pasiryžusi ginti Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę, kad jos vaikai būtų teisingi, mandagūs ir drausmingi.
Nuo 1919 iki 1940 metų Lietuvos šaulių sąjunga tapo viena didžiausių ir populiariausių organizacijų Lietuvoje. Prieš pirmąją sovietų okupaciją sąjungai priklausė apie 88 tūkstančiai šaulių.
Parodoje pristatomose dokumentuose atsispindi ne tik Vlado Putvinskio veikla Lietuvos šaulių sąjungoje, jo atminimo įamžinimas, bet ir Putvinskių šeimos narių veikla šaulių sąjungoje, šeimos narių likimai.
Vladas Putvinskis 1897 m. vedė bajoraitę Emiliją Gruzdytę (1876–1942 m.), vyskupo Motiejaus Valančiaus giminaitę. Žmona Emilija padėjo vyrui kovoje prieš lietuviškos spaudos draudimą, daug prisidėjo steigiant Lietuvos šaulių sąjungą. Įsteigus sąjungą, ji kartu su dukterimis tapo vienos pirmųjų moterų šaulių. E. Putvinskienė buvo šios organizacijos moterų garbės pirmininkė. Vyriausioji dukra Onutė Tercijonienė (1899 – 1972 m.) pasižymėjo kaip žinoma pedagogė ir visuomenės veikėja. 1919 m. ji buvo pirmoji Lietuvos šaulių sąjungos Kauno būrio moterų skyriaus vadė. Savo straipsnius skelbdavo žurnaluose – „Motina ir vaikai“, „Trimitas“, „Šaulė“, „Šeima“. Dukra Sofija Mantautienė-Marcinkevičienė (1900–1984 m.) dirbo ELTOJE ir vadovavo šaulėms moterims. Jauniausioji dukra Emilija (1908–1995 m.) buvo mokytoja ir aktyviai dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos skautų sąjungos veikloje. Ji buvo Vytauto Didžiojo universiteto šaulių moterų skyriaus organizatorė ir pirmininkė. Putvinskių šeimoje gimęs sūnus Stasys Putvinskis (1898–1942 m.) buvo Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos narys. Sūnus Vytautas Putvinskis-Pūtvis (1901–1942 m.) vadovavo Graužikų jaunųjų ūkininkų rateliui ir nuo 1927 m. iki 1934 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos Kelmės būrio valdybos pirmininkas. Jis taip pat buvo vienas iš šaulių sąjungos Kelmės muziejaus įkūrėjų. Šis muziejus buvo pavadintas Vlado Putvinskio vardu.
Sovietų okupacijos metais Vlado Putvinskio artimieji patyrė itin skaudžias represijas. Ištremta, o vėliau įkalinta kalėjime Syktyvkaro m. (Komijos ASSR) mirė žmona Emilija Putvinskienė.
Sūnus Stasys Pūtvis, agronomas, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos narys, Lietuvos XVII Vyriausybės žemės ūkio ministras (1935–1938 m.), Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 12 d. buvo suimtas sovietų saugumo. Už tai, kad buvo Lietuvių tautininkų sąjungos ir Lietuvos šaulių sąjungos nariu, aktyvai dalyvavo politiniame gyvenime, SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Ypatingojo pasitarimo 1941 m. gegužės 24 d. nutarimu nubaustas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Mirė 1942 m. balandžio 4 d. kalėjime Gorkio m. (dabar – Žemutinis Naugardas Rusijoje).
Stasio Pūtvio žmona Darija Zubovaitė-Pūtvienė, jų dukros Aleksandra ir Julija bei sūnus Rimantas 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremti į Altajaus kraštą, 1942 m. perkelti į Jakutijos ASSR. Iš tremties šeima paleista 1956 m. rugsėjo 7 d.
Kitas Vlado Putvinskio sūnus – Vytautas Pūtvis-Putvinskis, 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD Raseinių apskrities skyriaus ir išvežtas į Krasnojarsko pataisos darbų lagerį. Už tai, kad buvo aktyvus Lietuvos šaulių sąjungos narys ir turėjo stambų ūkį, SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo 1942 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nubaustas mirties bausme, sušaudant. Nuosprendis įvykdytas 1942 m. lapkričio 5 d. Vytauto Pūtvio-Putvinskio žmona Elena Pūtvienė, vaikai Vytenis ir Tautvilas mirė tremtyje.
Virtualią parodą, skirtą Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjui atminti, sudaro 4 dalys: „Vlado Putvinskio portretai“, „Vladas Putvinskis – Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas“, „Vlado Putvinskio šeimos nariai ir jų likimai“ ir „Atminimo įamžinimas“. Parodoje pristatomi Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Lietuvos ypatingajame archyve saugomi dokumentai. Vlado Putvinskio dokumentai atspindi jo vadovavimo Lietuvos šaulių sąjungai laikotarpį – Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos posėdžių protokolai, instrukcijos, skyrių atstovų suvažiavimo dokumentai, konferencijų, švenčių, kuriose įamžintas Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas, fotografijos. Parodoje publikuojami Vlado Putvinskio šeimos narių dokumentai: užsienio pasai, tarnybos eigos kortelės, veiklos Lietuvos šaulių sąjungoje dokumentai, sovietų represijas liudijantys dokumentai.
Parodoje skelbiamas tarpukariu sukurtas filmas apie Vladą Putvinskį ir jo laidotuves, radijo stoties „Margutis“ 1971 m. laidos apie Vladą Putvinskį garso įrašas.
Kviečiame apžiūrėti parodą ir susipažinti su vienu iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėju Vladu Putvinskiu, svarbiu to meto Lietuvos kultūros puoselėtoju ir visuomenės veikėju.
