Vargu, ar jų būtų tiek daug – bemaž 190-imt – jei ne užrašas „Europos Sąjunga” viršelyje. Vien žodžiai „Lietuvos Respublika” vargu ar trauktų poziciją naudingiausių pasaulio pasų dešimtuke, suteikiančią galimybę be vizų aplankyti 187-ias šalis. Tad, mieli keliautojai praeitin ir dabartyje, nuolat lydintys jūsų kuklų gidą įvairiausiose išvykose, dabar tereikia turėti pinigėlių ir – vualia! – jūs jau stebeilijatės į tolimos šalies grožybes bei įžymybes. Galimybė ne vien pavėpsoti į kokį nors Rio de Žaneiro ar Venecijos karnavalą, bet pažinti kitų šalių kultūrą, perimti geriausius sumanymus, įdomias tradicijas yra svarbi kiekvienam, tad pasaulio dvasia vis labiau tampa multikultūriška.
Tačiau šįkart mes leisimės kokį pusšimtį metų praeitin, kai sovietų imperijos pilietis turėjo galimybę keliauti neaprėpiamuose sovietijos tyruose, o štai kelionė užsienin dažnam buvo sunkiai įkandama. Nebejoju, kad ypač jaunosios kartos, jau išmaišiusios pusę svieto dar studentavimo metais, atstovams bus įdomu sužinoti, kokius kryžiaus kelius turėjo nueiti eilinis sovietų šalelės pilietis, susimanęs nukeliauti kad ir į kaimyninę Lenkiją. Taigi, pasižiūrėję į titulinę apybraižos nuotrauką, pasiieškokite panašių apdarų į lietuvių turistų grupės vilkimus Krokuvoje 1977-ais, ir keliaujam! Mūsų dėmesio objektu bus lietuvaičių pora – Asta ir Algis – sumanę galų gale leistis romantiškon kelionėn į kaimyninę Lenkiją, palikus sūnų seneliams.
