„Ech, tai gardumėlis – su paties Viešpačios dovanotais prieskoniais!” – šmaikštavome pernai su užstalės kaimynais, žvarbokam vėjui košiant susėdę prie stalo V.Putvinskio-Pūtvio gatvelėje (nedidukė gatvė šalia „Gedo” prospekto, kurioje dažniausiai įsikuria Kaziuko svečių vaišintojai.) Skvarbus pavasario vėjas dosniai pylė snaigių saujas į karštą kopūstienę, tad vos spėjome ją srėbti, kol neataušo. Netrūko snaigių pagardų ir dešrelėms, tačiau pavasario pradžios eibes dosniai atsvėrė pakili mielai lietuviško Kaziuko nuotaika. Tokius įspūdžius įsiminiau iš pernykštės mugės, o iš šiandienio apsilankymo Kaziuke atsivežiau pačius šilčiausius – nors oras ir buvo itin gaivus – įspūdžius bendravimo su tautodailininkais, kasmet stulbinančiais išmone, darbštumu, išradingumu: gyva bei klestinti Lietuva nagingais ir meniškais žmonėmis!
Norėčiau ir jus pasikviesti nedidelėn ekskursijon į Kaziuką, kurį galbūt ruošiatės aplankyti rytoj ar ketinate tik akis paganyti. Gėda prisipažinti, bet prisiminęs pernykštį Kaziuko antpuolį prieš manąją piniginę, šiemet pasiėmiau vos kelis eurus, nes atsilaikyti neįmanoma, ypač prieš… Neskubėkim gąsdintis, ir neilgą pasivaikščiojimą (norintiems rimčiau pasidairyti mugėje prireiks gero pusdienio) pradėkim prie Lukiškių aikštės, užsibrėžę kursą link katedros. Būtent šiame ruože – bet nebūtinai vien jame – savuosius įtvirtinimus surentę liaudies menininkai ir gardumynų meistrai, ilgą laiką kankinę mane fantastiškais rūkytų skanumynų kvapais. Tvirčiau spaudžiam pinigines – jos spurdės rankose, it žuvis ant ledo – ir žengiam Kaziuko grožybėmis dyvytis. (Beje, likau ištikimas savo principams: vadovaudamasis Justino Marcinkevičiaus žodžiais, tartais Mažvydo lūpų, iš apybraižoje minėtų tautodailininkų bei prekeivių „neėmiau nei grašio”.)
Priešais Lukiškių aikštę, daugmaž ties jos viduriu, nustveriam įdomios technologijos – neatskleisiu, nors gamintojai pasipasakojo – pjaustymo lenteles ir kitas grožybes virtuvei, valgomajam, priešpirčiui ir t.t. Lentelės gali būti tiek naudojamos maisto gaminimui, tiek patalpos papuošimui.
Šitų gamybos technologija kita – piešinys išdeginamas lazeriu, o anksčiau matytose paviršius frezuojamas ir užpildomas gintarėliais.
Padėkliukai kiekvieno skoniui ir širdžiai su įlydytais gintarėliais: gamybos technologija po 99 užraktais – gal rasite ją http://www.kelmas.lt?
Jau tirpsta visai ne ledinė – pavardė nebūtinai atitinka esybę – jūsų gido širdis, jau keliasdešimtį metų randanti vietos keturkojams augintiniams.
Paliekam http://www.kelmas.lt šeimininkę sėkmingai prekiauti, ir griebiam už gaminių jos kaimynus.
Teko domėtis Rytų kultūromis, tad nesunkiai atpažįstu azijietiškus raštus, ir – tai bent! – šie gaminiai pasirodo esą originalūs, o ne PRC plagiatai.
Originalią uzbekišką keramiką, įveikusią ne vieną tūkstantį kilometrų, rasite paėjėję keletą žingsnių nuo Lukiškių aikštės vidurio link seimo.
Uzbekų tradicinis valgis plovas valgomas iš plačių lėkščių rankomis, o arbata geriama ne iš puodukų, o dubenėlių, neretai – įsidėjus sviesto.
Tai tikrai ne šašlykinė, o plovui gaminti skirtas nuostabus, firminis prietaisas, kurio visas komplektas (kazanas, kaminėlis, dangtis ir t.t.) kainuoja, priklausomai nuo metalo storio – patarčiau rinktis storesnį, 4 mm metalą – tris-keturis šimtus eurų. Atsiperkanti gardumynais investicija, o daugiau informacijos apie ją rasite http://www.uzbekas.lt – įmonė nuolat prekiauja keraminėmis uzbekiškomis grožybėmis bei kazanais sandėlyje Vilniuje (bei, suprantama, internetu). Tiesa, nerūdijančio plieno samtis kainuoja dešimtį euriukų – reikalaukite jo priedu kazanui.
Kosminių grožybių – vienetinių tikros menininkės darbų – prikūrusi moteris atbogino jas iš Estijos, įsikurdama priešais Konservatorijos pastatą.
Pasigrožėkim estės dirbiniais, apie kuriuos tautodailininkė mielai papasakos.
Nepigu, tačiau kelis eurus galima mielai moteriškai sumokėti daugiau už atkaklumą, boginant trapias grožybes šimtus kilometrų.
Dar paveizėjam į estukės dirbinius, ir vykdom sau tartą komandą „Forvets!”
Žengę vos kelis žingsnius, vėl pakliūname į keramikos grožybių tankmę.
Jei gerai pamenu, šis keramikos dalinys išsirikiavo šalia Konservatorijos pastato.
Dar šiek tiek būsimų jūsų būsto keraminių įnamių, ir leidžiamės link ukrainietiškų raganaičių bei naminukų gūžtos.
Simpatiškos raganaitės iš Černigivo srities atkeliavo mugėn, kurtos net apšaudymų metu. Su jų šeimininke turėjom apie pasišnekėti, nes pusantrų metų pas mus glaudėsi pabėgėlės iš Černigivo.
Labai panašus naminukas mūsų namus saugo jau gerą dešimtmetį, atkeliavęs irgi iš Ukrainos, pirktas Kaziuko mugėje.
Nedidukai raganaitės bei naminukai kainuoja vos po kelis eurus, tvirtinami magnetukais. Įdomu, kad kiekvienas jų šiek tiek kitoks, nei kiti.
Ukrainietę ir jos žavius personažus rasite nedidukame paviljone prie prospekto ir A.Jakšto gatvių sankryžos, Teismų rūmų pašonėje.
Papasakoti apie Kaziuko mugės grožybes yra tas pats, kas suskaičiuoti Baltijos jūros bangas, bet visgi bandysiu: traukiam toliau pas keramikus.
Būkit atsargūs – šie žavūs smakai saugo visą lobyną keramikos grožybių, žiedžiamų patyrusių meistrų, patirties besisėmusių garsiojoje „Jiesioje”.
Nepasidrovėkit prospekte, netoliese ukrainietės ragainaičių bei naminukų, įsikūrusį keramikos rūsio „Plentus” šeimininką – sužinosit daug įdomaus.
Ech, kaip visgi gerai, kad piniginėn įsimečiau tik kelias eurus, nes kitaip ji būtų patyrusi žiaurų smūgį „Plentus” keramikos pirkimu…
O būčiau pilną kapšą turėjęs – likčiau be grašių nuo šitų vilionių…
Kaip pasikeitė keramikų virtuvė nuo sovietmečio, kai būta vienos molio rūšies, iki šiandienos, kai tų molių bemaž šimtas rūšių? Klauskit!
Smagu pas draugiškus „Plentus” šeimininkus, griebčiau daug ką iš jų valdų, bet akies kraštu jau užmatau nerealaus dydžio batus: kas gi ten?..
Va čia tai batai, turbūt 554 dydžio, gal kokiam pasakų milžinui pagaminti?
Žodžio kišenėje neieško smagiai nusitekęs Dalius ir jo talkininkė (drovu klausti, žmona ar…), tad netrunkam įsišnekėti apie meniškus gaminius.
Išduosiu jums paslaptį: ne veltui šiandien šmirinėjau Kaziuke, o ir rytoj keliausiu vėl: apie šiuos tautodailininkus jūs dar ne sykį skatysit AIDUOSE.
Dar pasigrožėkim Daliaus išmone kurti ne šiaip inkilus, o tikrus meno kūrinius – beje, nebrangiai kainuojančius – ir šiandienį pasivaikščiojimą baisim. Daliaus darbus rasite FB, paieškoje surinkę „crossdrozyba”. Kodėl „cross”, ir kuo čia dėtas kryžius, jums mielai papasakos pats auksarankis.
Apsilankymą Kaziuke pratęsim rytoj, atrasdami fantastiškus dirbinius, kurtus nagingų auksarankių – pažadu, kad bus nerealiai įdomu ir gražu – o šįkart mums talkino AIDŲ fotoarchyvas.
