Būdamas dar pyplys, vaikiška nosyte uodžiau man naują, įdomų ir savitą ūkio ir senovės kvapą, kuriuo alsavo Arklio muziejaus eksponatai. Patys įvairiausi įspūdžiai ir jausmai buvo sumišę eilėmis išrikiuotuose vežimuose, bričkose, vežėčiose, rogėse, lineikose ir daugybėje kitų arklinio transporto priemonių, kurią pavadinimų jau nebepamenu. Man – miesto vaikui – viskas, kas susiję su ūkiu ir arkliu, dvelkė paslaptinga romantika ir galia. Bėgo metai, po trijų dešimtmečių atsivežiau Arklio muziejun vaikus, dar po dešimtmečio – svečius iš užsienio, o arklinio transporto eksponatai vis taip pat rikiavosi erdviame pastate. Iki apsilankėme muziejuje visai nesenai, ir buvom nustebinti išradingų, džiuginančių permainų: eksponatai, rodos, pakibo ore it gyvi, malonus moteriškas balsas pasakojo jų istorijas, vis užduodamas įdomius klausimus, žaidė ir mirgėjo sumanaus apšvietimo spalvos. Rodos, tie patys eksponatai, o įspūdis ir įsitraukimas visai kiti, naujovė turėtų labiausiai patikti įvairias išmones pamėgusiai jaunajai kartai. Techninį ir prasminį ekspozicijos atsinaujinimą įgyvendino profesionalai, tad parsivežėme patį geriausią apie šį Arklio muziejaus sumanymą – pasidairykit šiek tiek ir jūs, o mudu dėkojam muziejų aprodžiusiam Mindaugui – vienai šio nuostabaus pasaulėlio darbščiųjų „sielų”. Geros kloties Arklio muziejui!
Apsilankyti Arklio muziejuje (www.arkliomuziejus.lt, Niūronių km., Anykščių raj.) mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas ir Dariaus Juodkos nuotraukos.
