Pilies gatvės dešimtasis namas įdomus ne tiek užeigomis – šalia dūzgia ir „Katpėdėlė”, ir „Bernelių užeiga” – bet savąja istorija, kurioje su virtualiais palydovais jau lankėmės XX amžiaus pradžioje. Jau XXI amžiaus pradžioje čia veikė Lotynų Amerikos patiekalais vaišinęs restoranas, kurio interjero likučius nesunku atpažinti, užsukus į skliautuotuose rūsiuose įsikūrusią „Bernelių užeigą”. Kaune esame kelių „bernelinių”, o Vilniuje nuolat užsuku į šalia Žemės ūkio ministerijos įsikūrusią – ji veikia priešais a.a. „Dainavos” restoraną, kuriame buvojome su jo konditere Rita (tiesa, mūsų kelionė driekėsi praeitin, nes „Dainava”, kaip ir daugelis senųjų sostinės restoranų, „sėkmingai” numarinta). Pasigėrėję festivalio „Skamba, skamba kankliai” dalyvių išmone, pasiklausę smagių melodijų ir dailių dainų, nutarėme įmesti šį tą skrandin, kad vakarojimas senamiestyje neprailgtų. Senokai buvome nusižiūrėję Pilies gatvės pradžioje įsitvirtinusią „Bernelių užeigą”, tad ištaikėme į ją užsukti, kai vieni lankytojai išskubėjo, o kiti dar vaikštinėja senamiestyje ar klausosi etnografinių ansamblių koncerto. (Beje, alkoholio reklamos prievaizdai gali nusiraminti, nes buteliai titulinėje nuotraukoje yra butaforiniai, berods, menantys dar ankstesnės užeigos laikus.)
Užeiga erdvi, joje kelios galingomis kolonomis ir sienomis atribotos salikės, o šioje po kelių minučių įsikurs etnografinio ansamblio kolektyvas.
Valgiaraštis čia įspūdingos apimties, patiekalų gausa ir įvairovė stebintų ir išrankų gurmaną, bet mudu bevelijame ragauti apkepintus didžkukulius.
Didžkukuliai buvo skanūs, spirgučiai ypač gardūs, o štai firminė užeigos gira nerealiai nusaldinta, tad teko užsisakyti ir mineralinio vandens.
Patikinsiu jus, kad kainos prestižinei, turistų gausiai lankomai senamiesčio vietai yra tikrai draugiškos.
Užeigos interjeras – perdėm eklektiškas, galbūt ir primenantis tarpukario smuklių vidų, tačiau sostinės senamiesčio širdžiai ne itin adekvatus.
„Bernelių užeiga” siūlo gausybę įvairiausių patiekalų, tad nenuostabu joje matyti ir lietuvaičius, ir gausius atvykėlius.
Nedidukė erdvė ypatingų progų šventimui čia įkurdinta šalia virtuvės, tad banketo dalyviams teks pasiklausyti ir tarškinimo indais.
Pasidairykim kiek chaotiškame, tačiau neišrankiam lankytojui mielame „Bernelių užeigos” interjere.
Kelias dienas vykusio festivalio „Skamba, skamba kankliai” dalyviai nesunkiai rado kelią į „Bernelių užeigą” Pilies gatvės pradžioje.
Senoviniai mūrai liudija kadaise buvusius skliautus ir angas, pradingusius šimtmečių tėkmėje.
Pasistiprinę, šią sąskaitą išprašėme po gerų dvidešimties minučių, taip ir nesulaukę pasiūlymo dar ką nors užsisakyti, o aptarnavo mus padavėja „x”.
Vilniškėje Pilies gatvėje dūzgiančiai „Bernelių užeigai” būtume dėkingi už gardžias vaišes, jei ne akivaizdžiai šlubuojantis aptarnavimas.
Apsilankyti „Bernelių užeigoje” (www.berneliuuzeiga.lt) mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
Publikacijos rengimą finansiškai nerėmė joks fizinis ar juridinis asmuo, niekas nediktavo nuomonę ar sąlygas.
