Permainingos istorijos Kryme jau esame pabuvoję, gilinęsi į jo istoriją, lankęsi pusiasalyje chruščiovinio atlydžio metais, o šįkart nukaksime į Ukrainos žemes pačiam brežnevinio sąstingio apogėjuje – 1980-ais. Baimintis nereikia, kad rasime anuomet vyravusią ūkio betvarkę ir elementarių buities reikmenų bei maisto produktų stygių – rūpestingi ir darbštūs Ukrainos žmonės Krymą buvo pavertę puikių kurortų virtine. Anuomet atostogauti Kryme buvo negirdėta prabanga ir savotiško statuso sovietinėje visuomenėje įrodymas, nes kelionė į Krymą buvo brangi, o ir visokiausio plauko aferistų kurortuose netrūko, bet tai jau atskira tema, kurią būtinai panagrinėsime. Nepaisydami visų sovietinės sistemos ir ekonomikos ydų, per keliasdešimt metų (Kryme Ukraina yra šeimininke nuo 1954-ų) Krymas buvo paverstas daugybės sanatorijų, poilsio namų ir viešbučių kraštu, kasmet priimdavusiu minias poilsiautojų. Prieš leisdamiesi dairytis į Ukrainos žmonių darbų vaisius, trumpai prisiminkim pusiasalio praeitį, išmargintą lenmtingais įvykiais.
Pilaitė „Kregždės lizdas” Krymo pietinėje pakrantėje.
Pietinėje pusiasalio dalyje dunkso Krymo kalnai, stačiais šlaitais nyrantys į jūrą. Aukščiausias yra Roman Košo kalnas, besistiebiantis viršun daugiau nei pusantro kilometro. Kalnai nuženklinti karstinių ir erozinių formų įvairove: urvais (Kijik Koba, Marmuriniu, Raudonaisiais), tarpekliais (Didžiuoju Krymo kanjonu ir aibe kitų), kriokliais (Učan Su ir kitais), uolų bokštais, vulkaninėmis intruzijomis – Ajudagu, Karadagu. Istorijos tėkmėje Krymas ne sykį buvo užkariautas ir valdomas įvairių tautų ir valstybių: tolimoje senovėje jame šeimininkavo graikai, gotai, hunai, chazarai, Kyjivo Rusia, Bizantija, kipčiakai, Osmanai, Aukso Orda ir net mongolai. XIII amžiuje dalį Krymo valdė Venecija ir Genuja, po to įsikūrė Krymo chanatas, vėliau atitekęs Osmanų imperijai. Imperinius kėslus puoselėjusi Rusija Krymą valdė nuo XVIII iki XX amžiaus. Antrojo pasaulinio karo metu buvo užimtas nacių. Sovietams išvijus nacių kariuomenę 1944-ais, stalininio teroro laikmečiu iš Krymo į Vidurio Azijos stepes buvo ištremta dauguma Krymo totorių.
Uostas Jaltoje.
Ukrainai perėmus Krymo valdymą, jai teko nelengvas uždavinys sausringą, be žemės ūkio ir pramonės, neturinčią infrastruktūros sritį per įmanomai trumpesnį laiką industrializuoti bei pritaikyti poilsiui. Darbštūs ir atkaklūs Ukrainos žmonės su šia užduotimi susitvarkė puikiai – Kryme veikė daugiau nei pusė tūkstančio įmonių, dirbusių naudingų iškasenų, mašinų gamybos, chemijos pramonės, maisto produktų, apdirbamosios pramonės srityse. Poilsiautojų laukė virš septynių šimtų sanatorijų, viešbučių ir poilsio namų, turėjusių daugiau nei pusantro šimto tūkstančių vietų. Išplėtotas susisiekimas oro ir jūrų transportu, geležinkeliais, iškastas kanalas tiekti vandenį į sausringą Krymo pusiasalį. Dauguma poilsio ir rekreacijos vietų sutelktos pietiniame Krymo pakraštyje, lepinamame švelnaus Viduržemio klimato. Neatsitiktinai putininės imperijos karaliukas pasirinko pirmiausia atplėšti nuo Ukrainos būtent Krymą, galintį pasigirti ir turizmo galimybėmis, ir pramonės veikla – regionas daugeliu aspektų patrauklus verslo plėtrai. Na, o mes, vildamiesi, kad teisybė visgi įsigalės, ir Krymas sugrįš juo Ukrainos žinion, šįkart keliausime į 1980-uosius, kai pusiasalis jai tebepriklausė.
Apsilankyti ukrainietiško Krymo praeityje mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
