Ne, bičiuliai – žirgų nebalnosim ir karan nejosim, o darsyk keliausim į Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografinę ekspoziciją Gedimino kalno papėdėje, ir bičiuliausimės nebe su aisčiais, o su kuršiais. taip jau sutapo, kad karybos tematika paskutiniuoju metu aktuali: lankėmės ir kauniškiame Karo muziejuje, ir net Maltos sostinėje Valetoje užsukom į karus menančią ekspoziciją galingame forte. Netrukus keliausime į Milano technikos muziejų, kuriame irgi apstu karinės technikos, neaplenksime ir vilniškiame Automuziejuje originaliai įrengto kampelio kariniam transportui. Atidedam prisiminimus apie jau lankytus objektus, ir gręžiamės į žilą senovę, nukakdami bemaž tūkstantį metelių atgalios – į geležies amžių, kad galėtume įsitikinti tuomečių ginklakalių meistriškumu, su dabarties meistrų sugebėjimais palyginti. Mums talkins Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) geranoriškumas, ir įtraukiantį filmą sukūrę Lietuvos kinematografininkai. Trauksime į Laivius, kur degintiniame kape turtingas karys – gal net genties vadas – devynetą amžių saugojo mums bemaž metro ilgio kalaviją, pagamintą sudėtingu būdu, o ir išdabintą dailiais sidabro papuošimais. Kelionėje praeitin mums talkins filmas „Kalavijas”, LNM suteiktos iliustracijos bei AIDŲ fotoarchyvas, visgi šis pasakojimas nepajėgus perteikti įspūdžius, išvydus senąjį kalaviją gyvai, sužinojus išskirtinę jo istoriją – kviečiu apsilankyti LNM Etnografinėje ekspozicijoje (Arsenalo g. 3, Vilniuje), ir gėrėtis.
Apsilankę Etnografinėje ekspozicijoje, išvysite Laivių kapinyne rasto degintinio kapo rekonstrukciją.
Laivių kapinyno kasinėjimai pradėti dar tarpukariu, jame ištirta bemaž keturi šimtai palaidojimų.
Per daugelį amžių žemėje suvargęs kuršio kalavijas buvo atkurtas nagingų Lietuvos meistrų.
Kalavijo istoriją pasiskaitysite ekspozicijos stende, nors išsamiau ir įdomiau ją pasakoja įtraukiantis filmas „Kalavijas”, maloniai suteiktas LNM.
Berods, labiausiai lankytojus filme „Kalavijas” domino atkūrimo procesas, bemaž pusmetį trukęs po kruopščių rasto ginklo tyrimų (filmo stopkadrai).
Keliam kepures prieš kalvį Vykintą Motuzą, peiliadirbį Vykintą Motuzą ir atkūrimo idėjos autorių Gvidą Kovėrą – AČIŪ jiems!
Archeologų tyrimai leidžia atkurti senovės karių ginkluotės bei aprangos vaizdinius (LNM suteiktos iliustracijos).
Pasidairyti parodoje „Kuršio kalavijas” LNM Etnografinėje ekspozicijoje (https://lnm.lt/renginiai/paroda-kursio-kalavijas-atgimes-baltu-genties-ginklas/ Arsenalo g. 3, Vilniuje, mums talkino Lietuvos nacionalinis muziejus, filmo „Kalavijas” kūrėjai ir AIDŲ fotoarchyvas.
