Pritariu, kad pirma reiktų paragauti gardžią kavą pas Eskedar, nes kelionė nusimato tolima ir ilga, o ir kavinė kaip tik šalia kelio pradžios – pas aisčius kaipmat pateksime, palypėję šalia kavinės esančiais dailiais laiptais. Iš tolo mus pasitinka bangų mūšos garsai, tad kirba intriga: teks plaukti vandenimis ar keliausime kitu būdu? Šiuolaikinės ekspozicijos smarkiai skiriasi nuo vyresniosioms kartoms įprastų sovietinių standartų, kai eksponatai guli po stiklu, ir jų negalima nei liesti, nei kitaip pažinti. Tad ir aisčiai maloniai kviečia įlipti vežiman ir kartu su jais leistis tolimon ir pavojingon kelionėn miškų keliais, kur gali sutikti ne tik išalkusių vilkų gaują, bet ir negailestingų plėšikų būrį. Berods, laikas mums pasidomėti, kas gi per vieni tie aisčiai, ir kur jie įsikūrė mūsų dienomis?
Aisčių porelę, jų dailią transporto priemonę ir mantos atributus aptiksime vilniškiuose Istorijų namuose (T.Kosčiuškos g. 3), antrame aukšte.
Ošianti jūra, išskobtas luotas, tolimoms kelionėms pritaikytas vežimas, senovinius atkartojančiais rūbais aprengta pora – įspūdingas derinys.
Įlipę vežiman, išvysime vaizdus, kuriuos kadaise regėdavo keliautojai į tolimus kraštus, pasijusime tolimos praeities žygeiviais.
Pasiskaitom, kas gi tie aisčiai.
Aisčių porelė nusiteikusi draugiškai, ir mielai pozuoja nuotraukoms.
Galbūt į tokį senovės miestą nukeliausim su aisčiais, kurį matome makete?
Lietuvos teritorijoje pažymėta estinų gentis. Manesson Mallet žemėlapis, 1685 m.
Aisčiai neslapukauja, ir didžiuliame žemėlapyje parodo senųjų valstybių pavadinimus bei sienas.
Kas ir kada keliavo tokiais laivais sužinosite, apsilankę pas aisčius.
Aisčiai mielai parodys mums ne tik savuosius apdarus, bet ir masyvius papuošalus.
Įdomu sužinoti, kur teks nukakti su maloniais pakeleiviais, kad užsimegztų prekybiniai ryšiai.
Kas tai per pinigėliai, ir kaip jie atsirado Lietuvoje, aisčiai mielai papasakos jums apsilankius keliautojų valdose.
Savąjį vežimą aisčių porelė nepatingėjo padabinti dailiais liūtukais.
Berods, racionaliausia prekyba vyks su griežtą tvarką mėgstančiais romėnais, tad sužinokim apie juos daugiau.
Keliauninkai mielai parodys, kaip keitėsi Lietuvos gyvenviečių veidai, bėgant šimtmečių tėkmei.
Mėgstančius labiau klausyti, nei skaityti, į žilos senovės laikus nukels istorikų pasakojimai.
Prieš atsisveikindami su aisčiais, dar dirstelkim į ką tik patirtos kelionės praeitin aplinką…
…ir ritamės laiptais žemyn kavos pas Eskedar: šįkart man prašau pabalintos pieno puta kavos, nes kelionė senovėn visgi išvargino.
Apsilankyti Istorijų namuose (T.Kosčiuškos g. 3, Vilniuje) esančioje ekspozicijoje mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.


