Dievaži neturėjau sumanymo šiandieną kavinėti, nes norėjau apibėgti tris muziejus, ką ir pavyko padaryti – jau netrukus sužinosite, kokius lobius neslepia Lietuvos muziejininkai. Žemai lenkiu galvas prieš šiuos idėjinius žmones, puoselėjančius meilę krašto praeičiai, turtingai mūsų istorijai. Visai neatsitiktinai sutapo, kad Istorijų namuose – netrukus papasakosiu apie juos, nes dažnas turbūt nesate girdėjęs, o paveizėti ten yra ką – aptikau žavios moters įkurtą kavinę, ir joje paragavau TIKRĄ kavą. Viskas, bičiuliai, gyvenime vertinama palyginimais: 194 cm manojo ūkio lyg ir nemažai, bet prieš Joną Valančiūną arba Arvydą Sabonį jau būčiau nedidukas. Taip ir kava: manosios bei vyresniosios kartų nariai dar puikiai pamena sovietmečiu aukštame metaliniame indelyje pardavinėtą kavos erzacą – prastą mišinį, o gal greičiau imitaciją – vadintą „Kofeijnyj napitok” („Kavos gėrimas”, rus.). Tad ir kava, kurią dažnas perkame prekybcentryje, yra tik „kavos gėrimas”, lyginant su mano šiandien ragauta – dar gerą valandą po ragavimo gomuryje jaučiau sodrų ir švelnų jos skonį. „Delizioso!” („Labai skanu”, it.) pasakytų manasis bičiulis Andrea, paragavęs tokią gardžią kavą – italai emocingi žmonės, tad ištaikysiu progą jam parodyti aisčių keliones bei pavaišinti tikra kava.
Bet apie viską iš pradžių ir nuosekliai: lankymo objektu pasirinkau mūsų bočius-aisčius, ir jų klajones prieš daugelį amžių. Nedidukė, bet puiki ekspozicija veikia Istorijų namų (T.Kosciuškos g. 3, Vilniuje) antrajam aukšte. Navigacija jums patars, kaip rasti dailiai suremontuotą senųjų kareivinių pastatą, o mes paliekam automobilį aikštelėje prie įvažiavimo, ir ilgu kiemu traukiam link įėjimo tolimajam pastato flange. Galbūt nustebsite, bet čia, carinių kareivinių pastate mes aptiksime dalelę Etiopijos ir pasimėgausime, pasigardžiuosime, pasimaloninsime superine kava – tik neprarykit liežuvį! Tiesa, yra dar gera naujiena: sutiksime veiklią ir komunikabilią moterį, puoselėjančią socialiai jautraus ir atsakingo verslo viziją – belieka tik pasigėrėti.
Istorijų namai – antras pastatas, žengiant nuo senojo tilto per Vilnelę šalia jos ir Neries santakos.
Pagrindinį įėjimą – nesupainiokite su esančiu pastato gale – pataria įrengtas solidus stogelis.
Kavą geriantis jaunimas bei jaukioje Kalnų parko (Altarijos) papėdėje įrengtas pavėsines aptūpę poilsiautojai suponuoja – čia esama kavinės.
Nepraslydo pro akis užrašas „Eskedar kavos terasa”, ir tikrai – antai pati šeimininkė prisėdusi kavinėje, o kavinėtojai jau susėdę saulėtoje terasoje.
Įdomaus dizaino laiptais lipsime pas aisčius jau netrukus, o kol kas tik akies kraštu dirstelkim į lankytiną ekspoziciją.
Luotu per jūrą neplauksim, o dardėsim sulipę – tai daryti ne tik nedraudžiama, bet ir kviečiama – į senovinį vežimą, kuriuo kadaise klajojo mūsų bočiai.
Aisčiai palauks, juk jie bus mūsų pakeleiviais tolimoje praeityje, o mes trauksim apačion, viliojami magiškų kavos kvapų (antai vienas kavinėtojas jau laimingas ropščiasi laiptais).
Rodos, ką įdomaus gali išvysti kavinėje? Ne išvysti, o išgirsti puikų bliuzą iš tikro vinilinio disko – kokia romantika!
Muziejus muziejumi, kavinė kavine, o joje lankosi ir muzikos mūza – belieka tik pagirti geros idėjos sumanytojus.
Kavos skonis čia fantastiškas – nesu kavinėtojas, nes prekybcentrių kava man neskani – ir kaina nesikandžioja: nežymiai brangiau, nei parduotuvinė.
Norite su kava paragauti kokį nors skanumyną? Tikrai atrasite šviežią ir gardų.
Pamenate užrašą sovietmečio kavinėse „Kava dozuojama trimis rankenėlės patraukimais”? Šiuolaikiniai aparatai viską puikiai padaro patys.
Kainos čia nesikandžioja, tad lauko terasoj vietelę rasite ne taip ir lengvai, bet lieka alternatyva – prisėkite pačioje kavinėje, pasigrožėkit Neries vaizdu.
Kavamedžio vaisiai sunoksta šilto klimato šalyse, o šis – Kauno botanikos sode.
Darbšti šeimininkė nepasididžiuoja pati stoti prie kavos aparato, ir kuria magiško skonio gėrimą. Kaip? Paslaptį išduos tik jums apsilankius kavinėje.
Kavos gaminimo subtilumus pasakojantiems eksponatams čia nepatingėta įrengti išmaniai apšviestas vitrinas.
Jei viskas klosis kaip mano sumanyta, ši raritetų kolekcija netrukus pasipildys labai vertingu eksponatu. Kokiu? Tegul bus netikėtumas…
Kas gali būti geriau už gardžią kavą ir pokalbį su žavia moterimi? Tik pokalbis su žavia, protinga, elegantiška, taktiška, išprususia moterimi.
Apsilankyti Istorijų manuose (T.Kosciuškos g. 3, Vilniuje) įsikūrusioje „Eskedar kavos terasoje” mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
Šios publikacijos rengimą finansiškai nerėmė joks fizinis ar juridinis asmuo, niekas nediktavo savą nuomonę ar sąlygas.
