Inesa Mackevičiūtė. Skirta ne tik VYRAMS, bet ir moterims

Aš kaip moteris norinti būti santykyje su vyru, turiu pasirūpinti savo manikiūru, pedikiūru, svarbu ir pas kokią kirpėją tvarkausi plaukus, ir makiažas ir kremai bei kūno priežiūra, o dar ir masažai ar kitos procedūros ir ne bet kaip apsirengusi, elegantiška, o kur dar papuošalai, aksesuarai, rankinukai, bateliai, o dar depiliacija, o jei ne, tai daugiau skutimosi peiliukų nei vyrui reikia, pasportuoti ar joga ir gražūs seksualūs apatiniai… Kitaip gi būsiu apsileidusi, koks vyras norės su tokia būti …

Ir visam tam, be abejo, aš gi turiu užsidirbti pati, nes gi jei prašysiu vyro pinigų tai būsiu barakuda, materialistė, kuriai tik vyro pinigai rūpi .

Na ir be abejo, turi mano namai būti svarūs, jaukūs, tvarkingi. Kiekvieną dieną turiu sugalvoti ką valgysime, nupirkti, pagaminti ir kad būtų ne tik sveika, bet ir skanu, neatsibostų tas pats maistas…

Ir vaiku ar vaikais pasirūpinti ir kuo aprengti, kai po pusmečio viską išauga ir mokyklai suruošti ir namų darbais, būreliais pasirūpinti… Meilės, dėmesio duoti, ruošti savarankiškam gyvenimui, perduoti vertybes…

Turiu būti ir apsišvietusi, įdomi, kad būtų su manimi apie ką pabendrauti, realizuota kaip asmenybė…

Ir turiu būti pailsėjusi, geroje nuotaikoje, juk moteris kuria atmosferą…

Labai svarbu, kad būčiau ir sveika, nes kas gi turėtų už mane viską daryti ar manimi pasirūpinti, negaliu leisti sau būti kitam ‘našta’…

Nepamirškime dėl to turiu dirbti…

Na gerai, visa tai darau dėl savęs, ne tik kad vyras norėtų būti su manimi ar nepradėtų ieškoti kitos.

Taip pat turiu būti suprantanti vyrą, jam švelni, mylinti, priimanti jį tokį koks jis yra. Nepriekaištauti, nebambėti, kai jis nieko namuose nedaro, juk jis dirbo dieną ir turi teisę po darbo poilsiui.

Jokiu būdu nekontroliuoti jo klausimais kada grįš, su kokiais draugais eis gerti, kodėl užtruko po darbo, nes gi reikia pasitikėti… Ir nerodyti nepasitenkinimo, jei kas nepatiko.

Ir džiaugtis, kai sugalvoja, parneša ar padovanoja, kokią ‘nesąmonę’, kuri nereikalinga, bet gi jis stengėsi, jei nesidžiaugsiu jis daugiau nebedovanos nieko. Nes jei pasidomės, kas tikrai mane pradžiugintų – negaus pripažinimo, kad jis geriau žino…

O jei ne nuotaikoj, pavargęs ar kas nesisekė nelįsti į akis su savo noru būti ryšyje ir bereikalingu kalbėjimu .

Nereikalauti nieko tik duoti, mylėti ir gerbti. Būti ištikima. Ir svarbiausia, kad niekad ‘galvos neskaudėtų’ .

Ir sąrašą galėčiau tęsti…

O ką, VYRAI, tokiai moteriai siūlote jūs?

Se**ą? Per pusę sumokėti komunalinius mokesčius? Gėlių puokštę už 10 eur? Kad už save susimokėtų moteris pati už pramogas, restoraną ar atostogas arba išvis kam to reikia

Vyras ateina į pasimatymą ir sako: „Beveik visos tik išnaudoti vyrus nori: kai nueinam į maisto parduotuvę moteris irgi deda į krepšelį produktus, o prie kasos tikisi, kad aš už viską vienas turiu sumokėti” .

Ar čia man vienai nebeadekvatu vyro ir moters santykiai poroje ir įnašo/ investicijos proporcijos?

Nesakau, kad visi vyrai tokie ar visos moterys tokios. Tikrai, ačiū Dievui, ne. Bet tendenciją tokią aiškiai matau. Gal aš neteisi?

Moterys, jei tiek investuojate, vertinkite save! Nes kai mes savęs nevertiname, tai vyrai vertina mus mažiau už seniausios profesijos atstoves: ten už valandą gali sumokėti, o kiek jūsų vyrai vertina jus, kiek jie investuoja į jus ir jūsų santykius?

Kai mes savęs nevertiname ir priimame vyrų nevertinimą mūsų, tai ir skatiname tendenciją, kad tokio požiūrio daugėtų. O kodėl gi ne? Juk taip vyrams patogu. Kodėl stengtis jei ir taip tinka?

Moteriškumas atsiskleidžia, o vyriškumas ugdomas! Labai norėtųsi, kad vyriškų atsakingų ir vertinančių moteris vyrų būtų daugiau