Nors už lango dievulis dar įjungęs „šildymą”, bet nenumaldomai artėjantis žvarbus ruduo pakeis mūsų maitinimosi įpročius. Tikrai dabar pats daržovių sezonas, tačiau beišnykstantis nuo stalo buvęs gausus pomidorų ir agurkų derlius, tarsi jau byloja, kad cukinijos ir moliūgai yra tikro draugiškumo apraiškos, nes šias daržoves siūlančių draugų ratas prasiplėtė. Užtikrintai bus ruduo, vėliau žiema, pavasaris ir vėl vasara.
Nėra neigiančių šiuose kraštuose gyvenančių, kad šis ciklas tikrai neegzistuoja. Ir vėl kaip visada ankstyvą pavasarį prasidės Meškinio česnako radimviečių siaubimas, visokiausių jaunų žalumynų paieška ir jų vartojimas. Taip buvo ir bus. Štai ir 1918 m. kovo mėnesį buvo rašoma, kad „jau netoli tas laikas, kad įsivyraus saulelė; tada pavasaris pasklis per mūsų kraštą. Kur tiktai pasisuksime, medžiai, krūmai, pievos ir laukai bus apsitaisę vasariniu savo apdaru. Šitam pavasario laikui čia paduodama keletą patarimų apie laukines daržoves. Dabar daržovių kainos aukštos, todėl pravartu naudotiesi daržovėmis, kurių gamta mums suteikia be jokio darbo. Yra tatai tos laukinės daržovės, kurias kitados vartodavo mūsų prabočiai. Kai kuriuos augalus mes vadiname piktžolėmis, o tačiau jos yra valgomos, gardžios ir sočios. Tokių laukinių daržovių auga visuose pašaliuose, pakelėse, paupiuose ir kitur. Jų kiekvienas pasirauna dykai. Pagaminti iš jų valgių nesunku, o augti jos auga be žmogaus priežiūros. Svarbiausios šitų daržovių rūšys – tai notrynės (dilgelės), balandos, garšvos, piktašašiai žliugės ir rūgštynės. Kai kurios laukinės žolės galima vartoti valgiui paskaninti, pav. sravažolė, kietis, šilingė. Šitų želmenų atrasime beveik visur ir daug, todėl daržovių gali gauti ir tas, kuris jų nėra sodinęs. Šitie želmenys mūsų krašte bus galima naudoti jau balandžio ir gegužės mėnesiuose, nes tada jos yra dar neperaugusios. Notrynių reikia nusiskabyti šviežieji ūgeliai. Augančios ūksmėje notrynės geriausios. Kaip reikia gaminti valgis iš laukinių daržovių? Jos, pririnkus, reikia gerai nuvalyti ir virinti sūriame vandenyje. Paskui susmulkinus, galima valgyti su grūstiene, kruopomis ir kitais valgiais. Juo daržovės labiau susmulkintos, juo jos esti sotesnės.“
O jei jūs turite daug draugų, kurių tėvai gyvena kaime arba šiaip ūkininkauja, ir jei pavyksta draugystės sutvirtinimui gauti visokių daržovių, tai galite pasigaminti duonos tepalo kuris „labai gerai pavaduoja sviestą arba marmeladą. Šita košė reikia pasidėti neperšaltoje vietoje, geriausia – šaltame kambaryje, nes nuo šalčio pasidaro negardi. Daržovių košė soti ir gardi ir, valgant su duona, labai sveikas žmogui maistas. Geriausias daržovių tepalas iš susmulkintų, virintų ir paskui atšaldytų morkų. Bet ir špinatas ir kitos panašios daržovės čion galima vartoti. Patariame kiekvienai šeimininkei pamėginti pasigaminti šitokios košės duonai užsitepti.“
Taip pat galite „pasidaryti daržovių miltų. Nes kas tai yra daržovių miltai? Tai puikus daiktas; į miltus galime paversti tokius daiktus, kuriuos šiaip išmetame arba sušeriame gyvuliams. Visokius daržovių lapus, kol dar žali, želerijos lapus, visokius grybus sudžiovina krosnyje arba ant židinio, paskui sumala į miltus, supila į skardines dėžes ir sandariai užvožia, arba supila į užsukamą stiklą. Tai yra labai skanus ir skalsus priedas sriubai.“ Skanaus!
Tai štai tokie trumpi reikalai apie rudenio legendas ir po žiemos prasidėsiantį pavasario ilgesį.
Asmeniškai prisipažįstu, kad dilgėlių užvadinimas Notrynėmis man buvo nežinomas.
Tyrimą remia / iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė
Parengta pagal Dabartis 1917 m. ir 1918 m.
Daugiau įdomybių matyt bus galima paskaityti 2025 m. knygoje „Vilniaus miestiečių kasdienybė Pirmojo pasaulinio karo metais”, kurios jau prirašyta 392 puslapiai beveik be iliustracijų.
