Iš visų bokštų, kuriuos aplankėme šią vasarą Lenkijoje, lengviausia buvo kepurnėtis būtent į olštyniškį. Pačią pilį jau lankėme kartu su jumis, tad šįkart ropšimės į apžvalgos aikštelę bokšto viršūnėje, ir bandysim įsivaizduoti, kokius vaizdus kadaise matydavo budri pilies sargyba. Fantaziją pasitelkti bus lengviau, jei trumpai prisiminsim paties Olštyno istoriją. Taigi, ilgą laiką miestas buvo Allenšteinu, ir lenkiško jame buvo mažoka. 1334 m. prie Lynos upės buvo įkurtas sargybos bokštas. 1346 m. toje vietoje buvo iškirstas miškas naujai gyvenvietei, minimai 1348 m. istoriniame dokumente. Kitais metais kryžiuočiai pradėjo statyti Ordensburgą (pilį) kaip tvirtovę prieš Baltijos prūsus. Varmijos vyskupijos katedros kapitula Allenšteinui suteikė miesto teises 1353 m. spalio mėn. 1353 m. spalio mėn. Vokiškas „Allenšteinas“ siejosi su baltų prūsų upės pavadinimu Alna, kuris reiškė kalną. Vietiniai lenkai, atvykę kartu su vokiečių kolonistais, pavadino jį Holstinu ir Olštynu, kurie yra vokiško pavadinimo polonizacijos. Pilis baigta statyti 1397 metais. 1410 m. per Lenkijos-Lietuvos-Teutonų karą miestą užėmė Lenkijos karalystė, o 1414 m. – per bado karą, tačiau pasibaigus karo veiksmams miestas buvo grąžintas Kryžiuočių vienuolynui.
1440 m. miestas prisijungė prie Prūsijos konfederacijos, o 1454 m., prasidėjus Trylikos metų karui, sukilo prieš Kryžiuočių ordiną ir prisijungė prie Lenkijos karalystės, kurią valdė karalius Kazimieras IV Jogailaitis. Konfederacijos prašymu karalius Kazimieras IV 1454 m. pasirašė regiono prijungimo prie Lenkijos aktą, o miestiečiai užėmė pilį ir pripažino Lenkijos karalių teisėtu valdovu. 1454 m. Kryžiuočių ordinas užėmė pilį ir pripažino Lenkijos karalių teisėtu valdovu. 1463 m. miestą vėl užėmė Lenkijos kariuomenė, nors kitais metais Kryžiuočių ordinas miestą susigrąžino. Antroji Torno taika 1466 m. patvirtino, kad Allenšteinas yra Lenkijos karalystės dalis. 1466 m. Administraciniu požiūriu jis buvo Varmijos kunigaikštystės vyskupijoje, priklausančioje Karaliaučiaus ir Didžiosios Lenkijos provincijoms.
1516-1521 m. Mikalojus Kopernikas gyveno miesto pilyje kaip administratorius, o vėliau – Mehlsake (Melzake, dabar Pienięžno miestas). Kopernikas vadovavo Lenkijos gynybai Allenšteino apgulties metu per 1519-21 m. lenkų ir teutonų karą. Jis taip pat pradėjo ir vadovavo regiono apgyvendinimui, kviesdamas naują lenkų kolonistų bangą iš Mazovijos. Tuomet miestas kartu su Varmija įžengė į vadinamąjį regiono aukso amžių, kai vystėsi amatai ir prekyba, be kita ko, dėl miesto padėties Varšuvos-Karaliaučiaus prekybos kelyje. Šiuo laikotarpiu mieste dar kelis kartus lankėsi Kopernikas, taip pat svarbiausi Lenkijos Renesanso veikėjai , rašytojai, karaliaus sekretoriai ir diplomatai: Jokūbas Dantičius, vadinamas „lenkų diplomatijos tėvu“, ir Marcinas Kromeris, kuris taip pat buvo istorikas ir muzikos teoretikas. Tuo metu buvo baigta statyti Šv. apaštalo Jokūbo katedra – vienas ryškiausių miesto kraštovaizdžio orientyrų.
Klestėjimas nutrūko 1620 m., kai miestą ištiko gaisras ir epidemija. 1626 m., per švedų invaziją, Frauenburgo (Fromborko) dvasininkai rado prieglobstį mieste, kurio švedai nepasiekė. 1655 m. ir 1708 m., per kitus lenkų-švedų karus, miestą apiplėšė švedų kariuomenė, o 1710 m. jo gyventojus beveik išnaikino buboninio maro ir choleros epidemijos. Po pirmojo Lenkijos padalijimo 1772 m. miestas atiteko Prūsijos karalystei, o jo ekonomika iš pradžių žlugo. 1772 m. lenkams pradėta taikyti plati germanizacijos politika. 1770 gyventojų, daugiausia ūkininkų, buvo surašyti Prūsijos gyventojų surašymo metu, o Allenšteinas buvo administruojamas naujai sukurtoje Rytų Prūsijos provincijoje. 1807 m. vasario 3 d. įvyko Allenšteino mūšis. Prancūzijos kariuomenė susirėmė su Rusijos imperijos kariuomene. Tą dieną Allenšteine apsilankė Napoleonas Bonapartas. Napoleonas mieste sutelkė didžiules pajėgas ir planavo stoti į lemiamą mūšį su rusais ir prūsais. Rusų kariuomenė buvo įsikūrusi Jonkowo mieste , tačiau po prancūzų puolimo atsitraukė. Dėl pergalės prie Allenšteino Napoleono kariuomenė galėjo judėti į šiaurę, o po kelių dienų įvyko Eylau mūšis.
Miestas vėl ėmė augti, kai 1818 m. tapo apskrities centru, prasidėjo didelis vokiečių naujakurių antplūdis, o 1825 m. mieste gyveno 1341 vokietis ir 1266 lenkai. 1830 m. pradžioje miestą ištiko choleros epidemija ir bado krizė, tačiau vėliau jis vėl suklestėjo, kai, nepaisant germanizacijos politikos, 1836-1865 m. jam vadovavo lenkų burmistras Jakubas Rarkovskis. Valdant Rarkovskiui miestas buvo išplėstas ir modernizuotas, be to, meras mieste slėpė lenkų sukilėlius per Sausio sukilimą. 1841 m. pradėtas leisti pirmasis laikraštis vokiečių kalba „ Allensteiner Zeitung“. Jomendorfe (dabartinis Jarotų rajonas) buvo suimtas lenkų istorikas Wojciechas Kętrzyńskis, o 1863 m. įkalintas miesto Aukštuosiuose vartuose už ginklų kontrabandą lenkų Sausio sukilimui per Rusijos įvykdytą Lenkijos padalijimą. 1867 m. įkurta miesto ligoninė.
1871 m. suvienijus Vokietiją, Allenšteinas tapo Vokietijos imperijos dalimi. Po dvejų metų miestas buvo sujungtas geležinkeliu su Tornu (Torunė). Nepaisant bandymų germanizuoti, miestas išliko svarbiu lenkų centru. 1886 m. įkurtas pirmasis laikraštis lenkų kalba „ Gazeta Olsztyńska“. 1890 m. Allenšteine sparčiai vystėsi infrastruktūra: 1890 m. įvestos dujos, 1892 m. – telefonai, 1898 m. – viešasis vandentiekis, 1907 m. – elektra. 1886 m. į pietus nuo Allenšteino (šiandien Olštyno-Kortovo dalis) buvo įkurta vaivadijos psichiatrinė sanatorija Kortau. 1905 m. miestas tapo Allenšteino (Regierungsbezirk Allenstein), vyriausybės administracinio regiono Rytų Prūsijoje, sostine. Nuo 1818 m. iki 1910 m. miestas buvo administruojamas Rytų Prūsijos Allenšteino apskrityje, po to tapo savarankišku miestu.
Tokia Olštyno istorija iki Pirmojo pasaulinio karo, o dabar kviečiu prenumeratorius pasigėrėti miesto panoramomis.
